Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
zinau jis nesibaigs.
lig tos dienos,
kaip zemiu kauburelis pilkas
virs manes supiltas bus
as nesiu tau savas svajones laime apipintas,
ir meile suzeistoj sirdy.
as eisiu vienatves ilgesio keliu
kuris isklotas man.
akmenim astreis,
jie zeis man sirdy o ne kojas.
ir pasruves kraujas man sirdy, nes skausmas ja draskys.
visviena eisiu tuo keliu
tau nesiu milince sirim ,
svajones laime apipintas.
nors tu esi astriauses mano kelyja akmuo.
as eisiu nesuklupsiu.
savoj sirdy tau nesiu svajones laime apipintas
tuo ilgesio tamsiu astriu keliu
jis sirdy o ne kojas zeis man
as nesuklupsiu iki tos dienos
kol pilkas kauburelis zemiu,
uzklos mane!!!!!!!!!!!!!
ta visa kele, liepsnos manoj sirdy ,
tau meile amzina
nors tu ja atstumi, nieku laikai.
tau nusijuokt y tai.
MYLIU!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
jausmai sumise.
minciu daugybe neramiu,
as nezinau ka as jauciu,
kazka grazaus ir silto tau,
kazkas sirdy liepsnoja,
tarsi zvake uzdegta.
jausmai man kuzda,
tai meile tau sirdy manoj.
as ilgesio taku pas tave skubu
svajones tau savas nesu.
papuosus laimes vainiku.
taciau, nelengvas keles, yra kliuciu.
bijau suklupti,
visvien einu.
as ilgesio taku.
o kaip sunku. kad tu tol
ir takui, galo nematyt.
ilgai teks keliauti tuo taku?
taciau savas svajones tau nesu papuosus laimes vainiku.
o jai tu man neskitas,
suduz svajones laime apipintos.
liks keles ilgas ilgas ir tamsus.
ar rytmecio rasa?
kuri isnyksta sauliai patekejus?
meile ar tai daina.
kure vis norisi dainot,
o gal jos nebera?
dainuokim mes abu ta daina.
tegul ji plauke is mudvieju sirdziu.
dainuokim, nenustokim.
mūs daina vejas isnesios laukuos.
pavasary sugryze pauksciai ja dainuos
sudekim toj dainoj savus jausmus
taciau juoda naktis uzgoze mus jausmus
nutruksta mus daina
ir vejo tik osima girdim gudu
kas tai nurtiko,
gal ragana pikta, nemokanti mylet,
pagrobė mūs jausmus ir mūsū daina??!!!!!!!!!!!
kur ta daina kur mus jausmai sudeta? kur?
kodel tyli? kodel isduodi mus jausmus?
kodel tai raganai tu paklusnus?
nejaugi meile to verta????
as pasitraukiu nuosaly,
einu osimo vejo paklausyt.
gal as isgirsiu daina musu,
o ne osima gudu.
Nereikia stovet prie mano kapo ir apraudoti. Manes vis dar cia nera. As esu rasos laselis austantis zoleje. As kaip ramus vandenynas, sruvantis toli nuo horizonto. As kaip pedsakas smelyje, rodantis kelia, kai nebezinai kur toliau keliauti.
As vis dar cia. As visada pasiliksiu cia. As kaip tyla uzgniauzianti triuksma, pries prabundant austanciai dienai. As galiu greitai pakilti, kaip pauksciai pakyla skubantys i neregeta sviesa danguje, keldami sparnus, jie iesko kelio namo, pauksciu takas niekada neleidzia jiems pasiklysti. As esu zvaigzde, zibanti nakti. Zibanti tau, kad nerasdamas kelio namo, pasikliautum manim ir eitum kur sirdis veda.
Nereikia stoveti prie mano kapo ir verkti. As esu ne ten, as esu cia, as visada buvau cia, tik reikia apsizvalgyti, kad mane pastebetum. Tai padaryti nelengva, bet tikejimas ir meile mato daug daugiau, nei tavo atmerktos akys. Uzmerk akis. Pajausk, as salia, salia taves.
Myliu taip stipriai - kad skauda.
Myliu taip stipriai - kad nebepriklausau sau.
Myliu taip stipriai - kad esu įkalinta,
Ir ar noriu ištrūkt nebežinau jau...
Myliu taip stipriai - kad net pagalvot,
Pažvelgt ar paliest tavęs negaliu.
Pavargau gyvent apgaulingom svajom.
Turėčiau surikti: tavęs nekenčiu!
Tūkstantį kartų ištrūkti bandžiau,
Per silpna aš pritrūkau jėgų.
Jeigu įstengsi, paleisk mane pagaliau!
Jei ne - su tavim liksiu kartu...
galvojau tik jausmai neramus
galvojau meile.
kaip pavasary istirpes sniegas.
pavirsta vandeniu ir nuteka tolyn,
paligdamas grioveli
galvojau meile laikina
kaip pienes pukas
paputus vejui nuskrenda tolyn.
ir nebegryzta,
bet tu parodei, kad meile tai daina
grazi daina, kure vis norisi dainuoti
meile tai silti neblestantys jausmai.
meile sokio sukurys,
kury mes sokame abu.
meile tai tu
Manau yra trys didžiosios - gyvos, tačiau vedančios į nebūtį,
todėl mirtinos nuodėmės.
Manau yra ir ketvirta - negyva,
todėl amžina nuodėmė.
Pirma didinga - puikybės nuodėmė
įaugusi į Sielą ir veda žmogų į savižudybę.
Antra didi - gašlumo nuodėmė
įaugusi į dvasią ir veda žmogų į žmogžudystę.
Trečia didelė - nutukimo nuodėmė
įaugusi į kūną ir veda žmogų į neišgydomą ligą.
Ketvirta amžina - luošumo nuodėmė
įaugusi į lemtį ir veda žmogų į giminės pabaigą.
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>