Mintys - Posakiai - Aforizmai

Einu gatve sau palengva.
Matau,
kad nieko
nematau.

O gal matau?..

Matau medžius.
Matau visas
gatve šia
skubančias spalvas...

Žinai,
kad jeigu nuoširdžiai,
Šiandien nerūpi man visai
nei žmonės,nei veidai.

Žinau,
kad nieko nematau.
Šiandien
nuo visko
atbukau...

Nesiskverbki

Nesiskverbki
į mano pasaulį.
Sau vietos
Nerasi jame.

Nesiskverbki
į mano mintis.
Tavęs ten
nėra.

Ir į manąją širdį
tu nesiskverbk.
Žinok ir joje
tau vietos
nėra.

Bet pabūki greta.
Gal tada
aš atrasiu tave.
Gal tada mes
vėl būsim drauge.

Sugrįžki

Sugrįžki į mano pasaulį
Ir būk visados su manim.

Aš viską pamiršiu.
Aš viską atleisiu.
Tik būki kartu su manim.
Tik būki greta.
Tik būk kaip tada,
Kai mūsų jaunystė
Ėjo drauge.

Nupiešk,sesyte

Nupiešk ,sesyte,
Man saulytę.
Ir debesėlį danguje.

Nupiešk,sesyte,
Man lėlytę.
Ir šypsenėlę jos veide.

Nupiešk,sesyte,
Man katytę.
Ir užriestą jos uodegytę.
...
Nupiešk,sesyte,
Man pasaulį.
Kad būt ten gera ir jauku.

Ateiki

Kai saulė šviečia danguje,
Ateiki pas mane.

Kai mėnuo spindi danguje,
Ateiki pas mane.

Kai lietūs lyja,
Vėtros siaučia-
Ateiki pas mane.

Ateiki pas mane.
Priglausiu aš tave.

Paslėpsiu nuo audrų.
Bus gera ir ramu.

Ateiki pas mane.
Aš myliu tik tave.

Pakelk akis į dangų-
paliesk žvaigždes.
Pakelk akis į dangų-
svajone patikėk.
Žvaigždutė suspindės-
tau laimės palinkės...

Lėtas šokis

Ar kada nors stebėjote vaikus,
Skriejančius ratu?
Ar klausėtės, kaip lietus
Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar kasdien lekiate visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: “Kaip gyveni?“,
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja Dar kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar nesakydavote vaikui:
„Padarysime tai rytoj?“
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti: “Sveikas!“
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Kai bėgate taip greitai,
Kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo dieną,
Tai – kaip neišpakuota dovana...
Išmesta.
Gyvenimas – ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaigė daina.

Kas nutiko ant sito kranto..?Tie laiskai,zodziais parasyti...Jau senai tolumoj nublanko,tavo veidas smeliu tapytas.Atversta knyga nuo smilgu dulkemis nuseta styro.Kazkada nutyleta meile,lyg is naujo toj knygoj gimus.Pasakyti kazka noreta,bet gi nieko aplinkui gyvo.Vienumoj saule palydeta-Buk sveika,iseinu,lyg ryto!Kad taip butum manes norejes,jau tada,kai taip gausiai lijo.Kad tik butum ranka apglebes,prie situ kvepianciu leliju...Ir kodel as tada nubegau..?Tavo akys manes nebesilde.Gal but lupos paliest norejo,bet sirdis atsisake pildyt.Tik stovejai ant sito kranto,toks dailus,bet ne man tu skirtas.Lietuje tavo veidas blanko,mano pedos smely istirpe.

Dėdė Matas

Ant kalnelio
Stovi namas.
Ten gyvena
Dėdė Matas.

Dėdė Matas
Sumanus.
Moka darbus
Įvairius.

Kai pas dėdę
Ateinu,
Dirbame
Abu kartu.

Moko dėdė
Iš širdies
savo meno
Paslapties.

Mamos lėlė

Kai palėpėje buvau
Mažą lėlę suradau.
Ta lėlė labai sena.
Su raudona suknele.
Susivėlę jos plaukai.
Akys žiūri įstrižai.
Aptaisysiu ją naujai,
Nes jau laukia daktarai.
Geras daktaras lėlių
Jai padėjo iš tiesų.
Ir lėlytė it nauja-
Džiugins mane kasdiena.
Šitą lėlę pamilau.
Saulute pavadinau.
Pasirodo kažkada
Žaidė su lėle mama.