Mintys - Posakiai - Aforizmai

nematau, negirdziu - man tavęs nereikia. Pamatau - ištirpstu. Taip. grazu, bet naivu...

Mes senstame kartu, su amžiumi vis keičiamės, tačiau yra vienas dalykas, kuris nesikeis niekada... Visuomet aš iš naujo tave įsimylėsiu... (h)

Tau aš buvau tik cigaretė. Iš pradžių – mažytė pramoga, Paskui – svarbi kaip oro gurkšnis. Nešiojaisi kišenėje prie širdies, O paskui glausdavai prie lūpų. Žudei mane iš lėto... Prisidegdamas. O aš degiau glaudžiama prie tavo lūpų.

Tiek sukurta eilių,
tiek pasakyta žodžių karštų..



Jei žinočiau kaip dar labiau tave mylėti..aš tikrai mylėčiau..

Jei žmogus nori nedaryt klaidų, tai jis turi žinot kas yra negerai ir kas pasielgus netinkamai gali nutikt, kokius jausmus tai sukelia..

Kaip noris tawe pamacius wiska mesti ir begti link tawes isskiestomis rankomis, tawe stipriai stipriai apkabinti, pasakyti kaip myliu ir pabuciuoti.Ir is tawes sulaukti tokio pat stipraus apkabinimo ir karsto bucinio. Ir kad po wiso to wiskas wel butu geraj... Kad daugiau nebereiketu kentet matant tawe ir suprantant, kad tu ne mano ir, kad negaliu nei tawes apkabinti, nei pabuciuoti...

Kaip noreciau buti kuo nors kitu, kaip noreciau dabar tawe pamirst ir gyvent laimingai kito gleby, bet tai man labai sunku, nes be tawes as negaliu.

Stengtis pamirst ta kury myli, tai stengtis prisimint ta ko niekad nematei

Ji juk mylejo ir trosko tawes, ji prarado dalele sawes, laime sawo aukodama tau... Bet nezinojo, kad ji buwo tau tik naiwi juokdare, nors buwai jai graziausia wiltis, tu saipeisi is jos, melavai y akis...

Tu buwai ne tik mano menuliukas, tu buwai man wisas pasaulis, buwai mano gyvenimas... O as tau nebuwau net tawo saulyte, kaip kad sakei... Nemylejai manes, tik saipeisi... Privertei mane tawe isimyleti, o dabar as nezinau, kaip tawe pamirsti... Myliu tawe is wisos sirdies, bet tuo paciu ir nekenciu, nes mano sirdy palikai neuzgydoma zaizda... Ta zaizda gali uzgydyti tik tu, pamiles mane. Nors zinau, kad to niekada nebus, bet wis tiek swajoju apie ta akimirka, kai atsiprasysi ir pasakysi, kad be manes negali... Bet to niekada nebus... Negaledama buti su tawimi, ieskau tawo silumos kito gleby. Kiekwiena wakara, pries uzmigdama, as galwoju apie tawe, apie tas akimirkas, kai buwom kartu. Puikiai prisimenu kiekwiena musu susitikima, kiekwiena bucini, istarta zodi ir prisilietima. Jau beweik mintinai ismokau tawo pasakytus zodzius, tawo istartus myliu ziurint man y akis. Tu melawai, melawai ir neraudonawai. Nesuprantu, kaip as to nepastebejau... Tikriausiai per stipriai tawe mylejau, kad net neatkreipiau demesio y tai... Zinau, kad tawe tikrai pamirsiu, ypac, kai yra toks nuostabus, o swarbiausia be galo mane mylintis waikinas salia, zinau, kad dar ne karta isimylesiu, bet taip pat zinau, kad niekada nepamirsiu tu akimirku praleistu kartu, nes tai buwo man skaudi gywenimo pamoka...