tavo mintys apie:

eilės apie:

mintys - posakiai:

sveikinimai:

atsitiktinė mintis:

  • Aluje daug moteriškų hormonų. Išgėręs 5 butelius aš taip pat negaliu vairuoti mašinos, nusišneku, jei padarau ką ne taip – neatsiprašau ir pradedu elgtis nelogiškai.

filosofija:

apklausa:

puslapį pamėgusiems:

kaip mus lankote:

  • Lankomumo statistika

greita paieška:

draugiška reklama:

Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: lokys @ 02 Dec 2012 07:38 pm
jus durni? reiktu cia det tikrus eilerascius, o ne:
tamsus ir ilgi, rudens vakarai

medziai kraupiai ose uz langu

sirdis nerimsta, aplanko mintys liudnos

kodel tas vejas rudenins selsta,

kodel jis kraupiai snarina lapus

o medziai tamsus lyk vaiduokliai ose

rudenio naktis tamsi, liudna, baugi

ir mintys liudnos, susimaiso su merdziu osimu

sirdis nerimsta, ka lems rytojus, dziaugsma ar skausmus

ir vejas paklydes rudenio nakty juodoj

nerimsta, sakas nuo medziu lauzo

ir pleso ju lapus.

o mintys liudnos, kur paklydot

kodel sukelet jausmus skausmingus?

ir vis girdziu as pikta veja, snarancius liudnai medzius

mintimis vartau gyvenimo lapus

,kiek dziaugsmo, skausmo, dar patirt reikes ?

kiek rudeniniu veju, siaus gyvenimo kely?

kas per nesamonees?
autorius: lokys @ 02 Dec 2012 07:37 pm
jus durni? reiktu cia det tikrus eilerascius, o ne:
tamsus ir ilgi, rudens vakarai

medziai kraupiai ose uz langu

sirdis nerimsta, aplanko mintys liudnos

kodel tas vejas rudenins selsta,

kodel jis kraupiai snarina lapus

o medziai tamsus lyk vaiduokliai ose

rudenio naktis tamsi, liudna, baugi

ir mintys liudnos, susimaiso su merdziu osimu

sirdis nerimsta, ka lems rytojus, dziaugsma ar skausmus

ir vejas paklydes rudenio nakty juodoj

nerimsta, sakas nuo medziu lauzo

ir pleso ju lapus.

o mintys liudnos, kur paklydot

kodel sukelet jausmus skausmingus?

ir vis girdziu as pikta veja, snarancius liudnai medzius

mintimis vartau gyvenimo lapus

,kiek dziaugsmo, skausmo, dar patirt reikes ?

kiek rudeniniu veju, siaus gyvenimo kely?

kas per nesamonees?
autorius: Argonas @ 18 Nov 2012 08:35 pm
cia mano

Nemuno kambari stovi paslaptis nuo
Senos gadynes ar uzkiekimai velnio duoti
Ar kraujo pralejimai padavanoti
Tik musu lordas zino.

O kamputi sedi paslapciu senis
Is gedos susigniauzes kukcioja
Ar jis kazka zino blogo ?
O ar tik mirti nori.Tik musu lordas zino.

Skraido palubiais pranasu vanagai
Giedoja prakieksmu dainas
Ar jie sugedinti mus nori
O gal jie jau blogi mate. Tik musu lordas zino.

labai butu idomu zinoti ka jus manot :)
autorius: qxxx @ 09 Nov 2012 07:43 pm
isgeriau sklydina
vienatves taure

ir suklupau is skausmo

kuomet salcio ugnimi
ji mano siela
prisiglaudus prie sirdies sukauste

dabar vienatves nebijau
nes ja gerai pazystu...

praleides istisus metus savoj tyloj
su ja susibiciuliavau
ir sieloje randai apgijo
tik nebevirpa meiles stygos apledeje

dabar vienatves nebijau
nes ja gerai pazystu...
autorius: qxxx @ 09 Nov 2012 07:42 pm
sukuriau laimes soda
su serksno sakele
kad eidamas per gruoda
susildyciau save

paleides meiles puka
dabinau ji viltimi
kad cia-pakylus rukui
apglebtu savimi

pries kryziu nusilenkes
i isminti kreipiausi
ar visa tai man lemta
ar pats tai padariau

atsakymo nelaukes
jau isskleidziau sparnus
juk siela grozis saukia
i pasaku rumus

pakaks - jau nesustosiu
negrisiu praeitin
geriau placiai skrajosiu
su meile ir viltim
autorius: qxxx @ 09 Nov 2012 07:41 pm
Tarytum nespalvotame sapne
tolumoje matau vaikyste savo
gyvenimu nueita kelia.

...tik ta lemtis mane apgavo
o laikas lekia vis pro sali

ir vis sunkiau
sunkiau myleti
dziaugtis
neapkest
matyt saulelydzius rausvus
dar jausti tarsi silkas ryto rasa

as praradau save
ir nebegaliu atrast...

po gyvenima blaskausi mintyse
tartum sukaustytas viduramziu grandinem

o gal manes jau nebera
tai tik iliuziju pasaulis...
ir visa tai tera apgaule

tiktai beprasmiskos prasmes apgaule
autorius: qxxx @ 09 Nov 2012 07:41 pm
Girdziu kaip geris
Snara tyloje
Kartais sukikendamas is dziaugsmo
Jis laime zaidzia musu sirdyse
nugindamas i sali skausma
Pajutes,kad as ji stebiu
Pasislepia
Po meiles skraiste
Ir milijonais buciniu
Gyvenimus mums ima keisti
Ji prisivilioti galime sirdimi
Tik reikia ja tureti neaprepiama ir grazia
Tada ims geris laime zaist
Su tavimi
Ir virs tikrove viskas
Is mirazu...
autorius: qxxx @ 09 Nov 2012 07:40 pm
Noriu tavyje
Pazadint svajones
Kad degtu jos vaivorikstes liepsna
Kad prazystum meilei
Prizarstytai laimes
Kad naktis tau sviestu saule auksine
Virs dangaus pakilti
Klaidziot zvaigzdemis
Paskandinti sirdi aistros audromis
Tavo kasdienybe perlais nusagstyti
O mainais mazyte
Nieko neprasyti
Tik akis paglostyt
Svelniai nusijuokt
...nesakyki nieko
Svajone skrajok
autorius: qxxx @ 09 Nov 2012 07:39 pm
Tiesiau rankas i zvaigzde
-Isdegino zaizdas
Ritausi i bedugne
-Atgal istrauke
Kas ?
Blaskiausi pasiklydes
Net savo mintyse
Bandziau iziebti meile
Vienatves nasruose
Dabar-sirdies kertelej
Vienintele liepsna
Maza vilties ugnele
Nuo darganu slepta
Ji nesa per bruzgynus
Nualinta mane
Nors ir pati nezino
Ar tebera gyva
autorius: qxxx @ 09 Nov 2012 07:39 pm
tylu
einu per pieva zalia
rasa man tiska ant delnu
bet kaip atrast
visu pamirsta kelia
uzlyginta jau tukstanciai dienu

vejas debesis virs lauko genas
suosia medziai
suterska genys
tik vienas azuolas cionai dar viska mena
vaikyste paika
kurios nieks nesuganys
ir prisiminimuose atgyja
sodyba
geles
vysnios prie namu...

siandien cionai niuru
vien akmenys teprimena sodyba
mamos berzeli
supynes
ir sena kleva prie langu
jau nebegirgzda sulinio cia svirtis
ir nebeloja meskis suo
praeinanciu keliu
teliko lyguma
ir net su ja sunku man skirtis
tarytum netenku praejusiu dienu

taip-cia tylu
tik vienas azuolas pamena dar viska
mociute sena
seneli nuosirdziu akiu
kazka pajutes savyje rusenant
suprantu
sieloje verkiu.

c i a t a i p t y l u
tik vejo gusiai
kartais suorais pralekia lauku
o gal senoliu veles
graudziai atsidusta
trumpam sustoje ties buties slenksciu

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje