Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
Norėsi pasislėpti nuo visų,
Galbūt suprasi kad šita diena,
Kaip visos kitos - nieko neverta.
Mazai juokiesi ir daznai verki,
Dazniausiai pamirsti kas apskritai esi,
Nemoki tu kalbėti ir akis slepi,
Niekas nezino, koks esi širdy!
Ir vis mąstai kas laukia ateity,
kai būsi tu sena, neišvaizdi,
Ir kaip gailėsies kad nemoki tu šypsotis
Tiesos sakyt ir nuosirdziausiai juoktis!
Sukūriau šias eiles tiems kas kadanors liūdėjo... P.S. atsiprašau uz klaidas!
O geras
O geras! Štai ji! Atėjo pas mane!O gal tai meilė nuostabi!
Jos mielos akys, švelnios rankos, juokas žavus ir jos kūnas nuostabus
Aš pamečiau dėl jos galvą ir dar kai ką
Tai tu
Tave man norisi matyt kasdieną
Širdis dainuoja visą dieną.
Gerai kad tu atsiradai,
Taip nelauktai ir netikėtai.
Man taip gera būt su tavimi
Kaip gerai, kad tavo akys
Apkerėjo, apžavėjo mane
Ir vis keri, ir žavi mane.
Kaip džiaugias mano širdis
Kai tu šalia manęs.
2-3
O gal man įsimylėti nors vieną moterį
Bet šiaip tai tinka man jos visos, kažkas jas sieja bendro.
Aš jau bijau, bet gal man nebijot ir griebti tvirtai tą jausmą ir širdyje laikyti amžinai.
Koks didelis moterų pasirinkimas, šita šviesi, kita tamsi, šita liekna, ana gražiai nuaugus
Ta Karšta, ši žema, o šita aukšta
Tai ką gi man daryt, ką man čia pasirinkt, gal kas patarti galit!
O gal klausyt tiktai širdies man balso!
Jis: - Nenoriu tavęs matyti akyse.
Ji: - Tu manęs ir nematai. - ramiai atsakė ir bandė neverkti.
Jis: - Pasitrauk iš mano gyvenimo.
Ji: - Aš jau senai iš jo pasitraukiau. - jos akyse kaupėsi maži lašeliai.
Jis: - Tu mano gyvenimo klaida.
Ji: - Visada tokia buvau ir būsiu. - tyliai kalbėjo.
Jis: - Tu manęs neverta. Aš tau per geras.
Ji: - Niekada nebuvau tavęs verta. Nes esu tau per bloga.
Jis: - Bet, žinai? atsikvėpė lyg nenorėdamas pripažinti, - Aš vis dar tave myliu.
Ji: - Tikrai? nubraukė ašarą nuo skruosto.
Jis: - Manau, kad taip. piktai sušnabždėjo. Buvo nepatekintas, kad ji nėra įsitikinusi ką jis sako.
Ji: - Aš taip nemanau. Aš tavęs, neverta, viską gadinu tavo gyvenime. Man geriausia išeiti, - pažvelgė jam į akis.
Jis: - Čia tavo pasirikimas. atsisėdo ant tilto ir pasiėmė ausinuką į rankas. Pasileido muziką ir net nebepažvelgė į ją.
Ji: - Aš buvau teisi. Niekada tau nerūpėjau, kad galėtum išgelbėti mane nuo pačios savęs. Tu manęs niekada nemylėjai ir nemylėsi tiek, kad suteiktum man gyvybe. Mylėjau kažkada aš, bet dabar jau viskas užmiršta... - tyliai sušnabždėjo, pabučiavo jam į skruostą, vaikinas net nesureagavo, mergina pasileido amžinybės keliais. Kur nebus jo ir beviltiško skausmo su juo.
Jo vardas būtis
gal paslėptas tėkme
matuoja savo platybes
neaprėpiamą maksimumą
jo vardas žūtis
užsibaigia sąmonės linky
kol suprast negali
ir kai pabyra į erdvę
neapčiuopiamos formos
kai nežinai
ko taip noris ieškot
atsikratyt ar prarasti
o suvysto geismais
supina tankiai
realybės mazgais.
Ir vėl sukiesi rate
beformiame
lipnaus baimės vaško
prilipdytas prie knato
lauki bejėgis
kol sudegs iki nulio
kol palies lėkštelės kraštus
o paskui tyliai
pamažu
sušnypštus užges
liks tik jo vardas
būtis
Liks tik mažas taškelis
rūdžių nuplautas
liks kraujo lašas kampely
tik simbolis tuščias
jo vardo
žūties
bukas ovalas.
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>