Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
Atmerk akis - aš čia.
Manęs nereikia ieškoti.
Visada čia buvau
Ir nesiruošiu išeiti.
Priimk mane -
Aš tai, ko tau reikia.
Leisk man mylėti tave,
Tai juk tai, ką aš moku.
Ateik šiandien
Ir pasilik amžinybei.
Išgerk mano ašaras,
Atimk iš manęs skausmą.
Duok man saują laimės,
Mylėk mane be proto.
Pagydyk mano širdį,
Aš žinau - mes galim būt laimingi.
Nebučiuok manęs paskutinį kartą -
Laikyk mane glėby amžinai.
Suprask - aš ta, kuri tave supranta,
Ta, kuri niekad neišeis.
Nebegaišk daugiau,
Vienai man daros šalta.
Ateik greičiau
Ir kančios pasibaigs.
Vyšnių sodus atmink dienas,
Po kurių atėjo rugpjūtis.
Vyrai kirto galvas; vėliau sėjo naujas ir
Smerkė kentėti per žiemą, nežinia ko
Laukti ligi kitos pjūties;
Ir vėl sėti.
Kai kalbėsi apie vyšnių sodus, atmink
Pavasario gaivų lietų ir pirmąsias
Nyderlandų tulpes rusiškos kaimynės
Glėbyje, patemptus lūpų kampučius,
Žalojančius diktatorišką girto mūrininko
Sulipdytą ir laplandiškais blizgučiais
Išpaišytą veidą.
Kai kalbėsi apie sodus, atmink
Viduržiemio valkatas, jų apsnigtas
Drapanas ir sumedėjusias rankas,
Baltas, vyšnių nejutusias lūpas,
Negyvas akis.
Kai kalbėsi apie vyšnias, sodus,
Vyšnių sodus atmink dienas,
Po kurių baigėsi vaikystė, atėjo
Vyras, užtaisė plyšius, langus, o
Likusias plytas įmūrijo į veidą.
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>