Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
Šilti birželio spinduliai,
Pajūrio bangos ir krantai
Prisilietimai nekalti
Ir gimstantys jausmai tyri...
Dvi širdys skęstančios nakty
Ir mes viens kito jau glėby...
Daug laukti nereikės
Kol kūnai susilies...
Atplaukianti jausmų banga
Paglostys mus staiga,
O pėdos įmintos krante
Kaskart primins tave...
Mūsų du šešėliai juodi
Klajoja gatvėj vieniši...
Kas išdrys prieit prie jų,
Nebijos prarast jausmų?!
Atimti širdį galim greit,
Nes nemokėjome atleist.
Sudaužę viltį į šukes
Mes vėl nekęsime saves...
Dangus maišysis su žeme
Jei prisiartinsi šalia...
Toj pragaras atvers vartus,
Ir skausmas nelauktai nubus.
Klajosim amžinai vieni,
Nes esam mes nemylimi...
As negaliu pakeist pasaulio,
Negaliu atsukti laiko,
Negaliu mylet dirbtinio juoko,
Netikro jausmo,kurio as nejauciu,
Sustok! girdi?
Ar girdi ta pragaro juoka?
kuris sauke tavo varda,
Isnykes tamsoj tu pabusi
Nezinomais toliais ir tais vingiais slaptingais klajosi
Nezinioj be jausmo jokio,
Sugaves ranka mano mano angela balta
Isjosi zirgais ,juodvarniais skrisi,
Pagauk siaures veja ta raiteli juoda
Kuris isnyks pilkam debesi,
Paliks klajoti vienus jausmus,
Kaip uzburtas ratas kartosis ir vel,
Bet tu nesuprasi ir zaisi toliau,
gyvenimas juoksis neleisdamas mirt...
Užkniso šokti pagal stereotipinę rutiną
Kurti tai, kas žmogui būdinga- nieko ypatingo
Meilės, būties ar išminties tema,
Kuri kritikų,ryklių, greitu laiku, bus sutrypta,
Tu atiduodamas begalviams į rankas,
Anoniminių forumo žiurkių tu nesustabdysi..
Avigalvių nuvertintas,
O mažumos išaukštintas,
Skęsi tyloje,
Suprasdamas save, bet nesuprasdamas žmonių,
Kurie tik loja ir savo skurdų plaustą dykumoj irkluoja!
Stop!
Jie nenurimsta, jų veiduose išraiška vis ta pati,
Didelių pakeitimų smegeninėje nėra,
Gal čia operacinė sistema "Kritikuoju, bet pats gyvenime masturbuoju" kalta ?
Ar aš aklas? ar čia tik atsitiktinumas?
Ar idiotiško kritiko naivumas ?
Rėkti, nubausti, neapsvarsčius nuomonę išsakyti,
Bet savęs veidrodyje nematyti...
Štai kokia tema, tokia ir pabaiga...
Bet čia ne pabaiga,
Čia tik skaudi pradžia...
Skruzdėlių armija su mikrofonais puola,
Idealų meną ignoruoja,
Nes nesupranta ir to daryt nenori,
Todėl primityvistų gretas šlifuoja, idealizuoja,
Mcdonaldo "sveiką" maistą propaguoja...
Užkniso šokti pagal stereotipinę rutiną
Kurti tai, kas žmogui būdinga- nieko ypatingo
Meilės, būties ar išminties tema,
Kuri kritikų,ryklių, greitu laiku, bus sutrypta,
Tu atiduodamas begalviams į rankas,
Anoniminių forumo žiurkių tu nesustabdysi..
Avigalvių nuvertintas,
O mažumos išaukštintas,
Skęsi tyloje,
Suprasdamas save, bet nesuprasdamas žmonių,
Kurie tik loja ir savo skurdų plaustą dykumoj irkluoja!
Stop!
Jie nenurimsta, jų veiduose išraiška vis ta pati,
Didelių pakeitimų smegeninėje nėra,
Gal čia operacinė sistema "Kritikuoju, bet pats gyvenime masturbuoju" kalta ?
Ar aš aklas? ar čia tik atsitiktinumas?
Ar idiotiško kritiko naivumas ?
Rėkti, nubausti, neapsvarsčius nuomonę išsakyti,
Bet savęs veidrodyje nematyti...
Štai kokia tema, tokia ir pabaiga...
Bet čia ne pabaiga,
Čia tik skaudi pradžia...
Skruzdėlių armija su mikrofonais puola,
Idealų meną ignoruoja,
Nes nesupranta ir to daryt nenori,
Todėl primityvistų gretas šlifuoja, idealizuoja,
Mcdonaldo "sveiką" maistą propaguoja...
Ir skausmo akimirka palusti nevalia
Neverta niekad verkti ir liudeti
Tai dziaugsmo niekad neatnes
Gal reikia laiko ir kantrybes
Uzmirst kas skaudina mane
Bet laikui einant
Uzgyja ir labai gili zaizda
Ir naujai meilei atsiradus
Sena isnyks kaip nebutis
Ir senas skausmas pasisleps
Po naujo asarom suriom
Gal asaru daugiau nei laimes
Bet tik tu pats tai pasirinkt gali
Gyvent, nestik karta
Gyvenime laimingas but gali
Pasipuošęs, smagus,
Kunigaikštis šaunus
Saulės karšty, šešelių kaskadom
Jojo priekin ilgai
Ir dainavo linksmai,
Ir ieškojo šalies Eldorado.
Bet paseno jisai,
Ir šešėliu sparnai
Širdį pridengė, kai nesurado
Vietos žemės kraštuos,
Nors bent kiek panašios
Į regėtą svajoj Eldorado.
Prasibastęs ilgai
Ir paliegęs visai,
Piligrimo šešelį terado.
- Ei, šešėli, šįsyk, -
Tarė jis, - pasakyk,
Kur yra ta šalis Eldorado?
- Virš mėnulio kalnų
Ir jo slėnių tamsių,
Žemiau saulės šešėlių kaskadų
Joki priekin šauniai, -
Jam atsakė tasai, -
Jei tu ieškai šalies Eldorado.
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>