Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: ledinke @ 10 Nov 2007 11:03 pm
Prasau padeki galva ant mano peties,pajuski tai ko reikiai tau dabar isties...Uzmerk pavargusias ir asarojancias akis,tegu nustoja plakti besidauzanti sirdis...Nebekalbek,beprasmiu zodziu man daugiau,nebesakyk to ko negirdziu as jau...Tegu nors karta buna tau sirdy ramu,tegu nors karta galvoje nebus minciu...Pajusk ramybe ir didziule meile manyje,pajuski tai ka as saugau savo viduje...Pasidalink su manimi ir geriu ir blogiu,ir leisk man but su tavim kai bus sunku...Isgirsk garsus,kurie skamba tyloje,ir tuos zodzius,kurie neuzstringa gerkleje...Matyk akis kai tamsi naktis,ir rask mane kai dauzosi sirdis...
autorius: ledinke @ 10 Nov 2007 10:54 pm
Netikros mintys,zodziai netikri...Ir ta ugnis nesildo ir neglosto...Lyg mirusia upe,tamsoj brendu i issvajota meiles ir ramybes jausma...Nesmerk,neteisk ir nelaikyk tiesa,ta mano meiles uzgesinta ugni...As isvikscioji puse,vienuma...Tyla pasiekusi bedugne,cia viskas merdi,nebyliam skausme...O,as kitam laike,kitoj erdvej,einu per tylinti ir balta sniega...
autorius: ledinke @ 10 Nov 2007 10:50 pm
Atleisk!Ta zodi jau girdziu ne pirma kart...Ji tavo lupos taria taip saltai,saltai...Prasau atleisk uz smulkmena mazyte,o nusisukes simta kart skaudziau darai...Zinau ,kad visa tai tau tik buvo tik zaidimas,bet kiek mielasis galima ji zaist?Man meile buvo skausmas ir likimas,o tu i ja su sypsena zvelgei...Prasau atleisk as pasitraukiu is zaidimo,nes suprantu,kad skirias mus keliai...Nebeskambink,nesauk is ipratimo zaidimas baiktas-zaislo netekai!!!
autorius: ledinke @ 10 Nov 2007 10:44 pm
Tu isejai,ir palikai save tik popieriaus lape...Nepasakei...nors paskutinisyk,kad myli tu mane...Nepalikai...tu niekokas galbut man primintu tave...Taciau zinai,kad visada zaizda liks giliai sirdyje...Gal likimas leme issikirt,nors is pradziu leido mums pamilt...Bus skaudu zinot,kad tu toli ir kita galbut dabar su tavimi...Sunku mums likt drauge,ir galvot,kad viskas dar taip pat...Juk jausmai isbleso viduje,ir daugiau negris jie niekada...Nesupratai kiek skausmo tavo zodziai atnese tada...Tu pavirtai,zmogum kurio nepazinojau niekada...Tu isejai,ir tai geriausia,kaip galejai pasielgti...Nors dar slaptai sirdy vyliaus,kad viskas bus gerai...
autorius: jolitaškė @ 10 Nov 2007 06:51 pm
Kodėl jūs visos tokios liūdnos?
Nejaugi veikia šitaip jus mėnulis?
Jeigu depresija - geriau nekurt, kitaip - kūryba = 0
autorius: J.Mekas @ 04 Nov 2007 11:59 pm
Aš buvau ant Stikso upės.
Krankė varnos ten ratu.
Ir mačiau aš mirtį šypsantis
ant abiejų krantų.

Kartą užėjau aš Janų
miegant po plačiu medžiu.
Aš žiūrėjau, ir mačiau aš
melą ant abiejų veidų.
autorius: liudna :( @ 03 Nov 2007 07:16 pm
Musu naktis

Si naktis priklauso mums
Sia nakt as tavo glebyje.
Esu laiminga, nes esu su tavimi
Tik mudu,daugiau nieko.

Skestu tavo glebyje sianakt
Nezinau kas bus rytoj,
Bet dabar as laiminga
Tik ta laime tokia trumpa.

Tu apkabini,buciuoji,glamoneji
Atsispirt as tau negaliu
Trauki mane kaip magnetas
Noriu amzinai but kartu.

Gaila,kad po nakties ateina rytas
Ir tu su pirmu saules spinduliu
Taip staigiai dingsti is mano glebio,
Atrodo,kad tai buvo tik iliuzijos.

As saukiu tave,kad griztum,
Bet taves jau nebera cionais.
Isejai su saule, isnykai it rukas
Rodos, kad taves cia ir nebuvo.

Baiges naktis, bet vis dar tikiu,
Tikiu,kad grisi pas mane
Tikiu, kad galesiu griut i tavo glebi
Ir amzinai pasilikti jame.

2007 pavasaris
autorius: xx1 @ 28 Oct 2007 02:12 pm
Bangų ošimas

Bangų ošimas, kylanti ryto saulė,
Nudažė horizontą raudonai,
Žengiu žingsny pirmyn. . .
Atsiveria širdyje skylė.

Kraujas prapliūpsta ant šalto smėlio,
Griūvantis vaizdas pribloškia mane. . .
Nebegirdžiu bangų ošimo,
Nebematau kraujuojančio horizonto. . .

Šešėlių pasaulis, teatro mariuonetės -
Užmigodo sielą, užmigdo mano jausmus. . .
Aplink tamsu. . .
Žinau!
Aš paskendau!
Nebebus jau sunkių minčių. . .
Nebebus. . .
autorius: Romana @ 23 Oct 2007 11:28 am
Jūs,
aš nežiūriu į jus
Mano gyvenimas nemato jūsų.
Ką aš myliu
vien tai į mane žiūri ir mane mato
Aš myliu tuos, į ką žvelgiu
Jie duoda man tokią teisę
autorius: gintaras71 @ 22 Oct 2007 09:37 pm
10 Meilės įsakymų :

1.Neturek kitu meiliu,tik mane viena.
2.Netark meiles vardo jei nemyli.
3.Dziaukis manimi kiekviena diena.
4.Gerbk savo sirdy ir kuna.
5.Neissizadek manes.
6.Nepaleistuvauk mano jausmais.
7.Nevok is kito meiles.
8.Nekalbek kad meiles nera.
9.Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters meiles.
10.Negeisk svetimos meiles vaisiu.

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje