Mintys - Posakiai - Aforizmai

Neatidėliok rytojui to, ką gali galėtum padaryti šiandien - gali būti, kad rytoj tai jau bus uždrausta.

Dauguma filosofu skatina ieskoti tikruju vertybiu tobulinant dvasia. Taciau pasitaikydavo ir priestaraujanciu, kurie isaukstindavo kuno malonumus kaip vienintele tikros laimes prielaida. Manau teisus yra ir vieni, ir kiti. Tiktai nors kiek pakiles virs gyvulisko primytivumo zmogus pradeda susidurti su priestaravimais. Egzistavimas tarp siu dvieju krastutinumu yra musu laimes priesas.

Gyvenimo tikslas nezinomas? Prasme neaiski? Netiesa! Pasaulis butu grazesnis, jeigu visi manytu kitaip. Zmogaus ir visu kitu gyvunu gyvenimo tikslas ir prasme yra vienodi-atlikti gamtos uzduota misija siame pasaulyje. Kokia? Visi tai zino. Tobulai ispildydami tai, ka liepia instinktai, tobulai atliktume savo misija(saugoti savo gyvybe, islaikyti sveika kuna, pratesti savo gimine ir t.t.). Taciau nuo to momento, kai zmogus pradejo mastyti, jis tapo nelaimingiausiu padaru zemeje. Toldamas nuo savo tikrosios prigimties(t.y. tapdamas civilizuotu), jis yra priverstas tramdyti instinktus(istatymai, morale). Atsirado savybes, budingos tik protaujanciai butybei-tai daugiausiai nelaimiu atnesanti tustybe. Kita is ju-nesugebejimas gyventi dabartimi. Ka as turiu omenyje? Pvz. skirtingai nuo zmogaus narvelyje tupintis paukstis nezino, kad jis gali skraidyti, be to jam atrodo, kad gyvenimas-begalinis.

Visu jo kanciu pajautimas yra tik tuo momentu. Zmogaus kancios yra begale kartu didesnes, nes dauguma ju yra suristos su praeitimi ir ateitimi(artimuju netektis, neissipilde siekiai, artejanti nelaime ir t.t.Ir kaip cia neprisiminsi igimtos nuodemes?). Trumpiau tariant, gyvenimas pagal prigimti zmogu daro laimingu, siekti laimes-tai ir yra jo paskirtis zemeje. Taciau kaip isvengti tu bedu, kurias mums suteika protas? Nustoti protauti? Vargu ar tai imanoma. Zmogaus protas-unikalus, bet toli grazu ne tobulas. Esame proto vystymosi pusiaukeleje. Taciau butent jis, musu bedu saltinis, tegali padeti ju isvengti. Del musu ribotumo turime kreiptis i tobula prota-Dieva, tikint juo, stengiantis ji pazinti. Tik ismintis gali mums padeti.

zmogaus gyvenimas kaip sniegas...pries saule sniegas balats ir akinamai zeri..taciau paimk ji i delna...jisistirps ir liks tik purvas...

Žmogus,ryžtąsis tuščiai praleisti nors vieną valandą, dar nepribrendęs suprasti gyvenimo vertę-Č.Darvinas

Žmogus kvailiausias padaras, todėl kad griauna ir vėl stato...taip ir kartojasi...
Žmogus- kaip šuo. Žmogus proporcingas šuniui, todėl kad šuniukas dažniausiai
neklauso, kaip ir žmogus, todėl dažnai žūva...Tu žmogui sakyk eik namo, žmogus neis , kaip ir šuo.
Šuo sukurtas tam kad žmogui parodytų koks jis yra ištikruju.
Žmogus gali mylėt, bet jo meilė žudanti, kaip ir gyvūnų.... (Žinduolių)

Žmogaus gyvenimas, kaip vaivorykštė. Tai juoda spalva pasitaiko, tai balta...nesu-
prasi... Bet žmonių protui prilygti negali niekas. Jokia kita žemės gyva būtybė.
Mano protas nėra toks išlavintas , kad pajėgtų suvogti pasaulį. Jis tiesiog perdidelis.
Kartais žmogaus gyvybė nieko neverta, pvz: gyvena koks čigonas ir jis miršta, kas žino kad jis mirė? O gi jo giminaičiai. Arba gyvena Jonas Paulius 2 ir jis miršta. Apie
jo mirtį sužino visas pasaulis. Tokia yra nelygybė – aš jos nemėgstu. Kai kurie žmonės gyvena tam, kad mirtų, o kiti tam, kad pakeistų pasaulį.
Bet žmogaus gyvenimas nėra visiškai baltas ar juodas. Jis yra margas.
Visiškai balto ar juodo – nebūna.


Viską galima tobulinti tobulinti ir dar kartą tobulinti. Bet jei taip darysi, to daigto nebetūrėsi. Taip yra su pasauliu. Jei žmonija taip ir toliau darys, tai žmonių nebebus...Galima rašyti ir rašyti, mąstyti ir mąstyti, bet jei darysi vienas, nieko nebus........

Zmogaus prigimtis vercia laikytis grupeje. Vertas pagarbos tas, kas islaiko dvasine pusiausvyra ir budamas vienas.

Nestatyk sau dideliu tikslu-neteks nusivilti.Nepavydek kitiems, nes, gerai pagalvojus, tam retai buna priezasciu-tik ne daiktu.Gyvenimo prasme-buti laimingu. Laime-tai ne turejimas ko nors, o siekimas, nes tai, ka gavai greitai atsibosta. Todel skubeti neverta. As taip manau.

Kad ir kaip bebutu, bet sunkiausia apgauti save...
O ir kam to reikia???...