Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: Sofras @ 01 Jun 2012 10:20 pm
Rokenrolo dvasia (kita versija)

Keitėsi vietos, keitėsi žmonės,
O tu likai su mumis.
Keitėsi miestai, keitėsi rūmai,
Griuvo mūrai, o tu likai nemirtinga,
Rokenrolo dvasia.

Liejosi kraujas ir žlugo valstybės,
O tu likai tvirta,
Nes esi stipriausia,
Rokenrolo dvasia.
autorius: Sofras @ 01 Jun 2012 10:18 pm
Rokenrolo dvasia

Keitėsi vietos, keitėsi žmonės,
O tu likai su mumis.
Keitėsi miestai, keitėsi rūmai,
Griuvo mūrai, o ji liko nemirtinga,
Rokenrolo dvasia.

Liejosi kraujas ir žlugo valstybės,
O ji liko tvirta,
Nes yra stipriausia,
Rokenrolo dvasia.
autorius: Sofras @ 01 Jun 2012 10:14 pm
Pilka kasdienybė

Nuobodu, bjauru,
Banalu, kvaila
Klausyt, girdėt, žiūrėt,
Ieškant tuštybės.

Atsibodo niūri realybė,
Kasdienis šlamštas
Ir slegianti vienodybė.

Įkyrėjo televizijos šlykštybė,
Bei aplinka,
Kur nėr
Jaunam žmogui perspektyvos.

Dieve, aš prašau tik vieno,
Išgelbėk mus
Nuo žiaurios, pilkos kasdienybės.
autorius: Sofras @ 01 Jun 2012 10:10 pm
Atleisk, meile

Tu esi gaivus vėjelis,
Papūtęs ankstų rytą.

Tu esi malonė,
Nekenčianti puikybės.

Tu esi besąlygiška,
Ir viena,
Labai graži ir miela,
Šviesiaplaukė dama.

Atleisk man, meile,
Bet negaliu tavęs įleisti,
Nors žinai gerai,
Nenoriu paleisti.

Byrant ašaroms skaudžioms,
Priglaust tavęs negaliu,
Nors žinai pati,
Tokį norą turiu.

Kūną draskant peiliams,
Širdžiai srūvant krauju,
Leist sau turėt tave
Šalia savęs neketinu.

Saulei gęstant, užėjus tamsai,
Gyvent tavimi
Man sunku,
Nors žinai, tave branginu.
autorius: rokas @ 01 Jun 2012 02:18 pm
eiles
autorius: vėduoklė @ 01 Jun 2012 12:45 pm
mergelė
autorius: vėduoklė @ 01 Jun 2012 11:15 am
Silvija

Lyrika (mano,spausdinta)

Atlėkė gulbė
į juodą ežerą,
ant balto kranto
sparnus paliko...

Ar tavo skruostu
nuslinko ašara,
o akyse
viltis nušvito?

O gal nereikia
tau gulbės skrydžio,
ir tavo žvilgsnis
kaip ledas šaltas
seniai nemato
ir neatspindi
nei to, kas juoda,
nei to, kas balta...

Kam tu nukalsi
sidabro narvą? -
Kas myli laisvę,
narve nebūna;

Aš - tavo paukštė
iš balto kranto.
Kur tu padėjai
mano karūną?
autorius: Vakare @ 31 May 2012 08:29 pm
JŪRA
Ilsėjais tu prie mano kojų,
Pavargusi, aptingusi, rami.
Jėga tavos galybės, išsękusi rymojo,
Tik vėsuma gelmės atskriejo iš toli.

Kaip karalienė savo soste,
Atrodei begaliniai išdidi.
Bangelės švelniai krantą glostė,
Girdėjos paslaptinga, simfonija tyli.

Žvelgiau tolin, į neapriepiamus krantus,
Jaučiau aš šaltą vandenų rūstybę.
Norėjosi pažvelgti pro gelmės vartus
Ir Gintaro pilies griūvėsius pamatyti.

Aš sapnuose dažnai tave regiu...
Taip trokštu pasisemt galybės...
Staiga, atskriejęs ant audros žirgų,
Neptūnas šėlsta įsisukęs į tavas platybes.

Jau šimtmečius skalauji krantus,
Tu gintarus mums dovanoji, tu atgaiva sielos.
Sava platybe laikai parėmus dangų.
O, Baltija, tu karaliene Lietuvos!
autorius: lietuvis @ 24 May 2012 10:51 am
Apšerkšniję mūsų žiemos -
Nevalyta – kur dairais.
Šiurpias pasakas Kubilius
Seka liaudžiai vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,
Renovacijos naudas,
Apie baisią dujų kainą,
Kur pakilo į dausas.

Apie krizę ir akcizus,
Sodrą, išmokas mamų,
Apie vandenį auksinį
Tą iš Vilniaus vandenų.
autorius: Narvelė @ 07 May 2012 09:10 am
TU MAN ATLEISK
Tu man atleisk, jei ko nesugebėjau,
jei bėgau greit gyvenimo keliu.
Galbūt kažko per tai nepastebėjau,
ir neišpildžiau aš tavų vilčių.

Aš visada karštai tave mylėjau,
galbūt išreikšt man buvo nedrąsu...
tik niekada to tau aš nekalbėjau,
ir nuėjau pasirinktu keliu.

Tu manesi žvaigždė melsvoj padangėj,
nors ir toli,bet širdyje degi...
žvelgiu į tavo nuotrauką prie lango,
ir aš žinau ,tu su manim esi.

Šiandien švenčiu aš,mama,tavo dieną,
aukščiausiojo palaimos tau prašau.
Žinau,atleidai nuoskaudą ne vieną,
baukei ne vieną ašarą,žinau.

Dabar prašau Aukščiausio tau atleisti,
jei buvo kas gyvenime ne taip,
Aš meldžiuosi ir noriu dar pakeisti,
likimą Dievo meilėje kitaip.

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje