Mintys - Posakiai - Aforizmai

-Brangioji,nepavydėk mano buvusių.Tiesiog - pasilikau geriausią galui-Tave. -Koks tu mielas..Aš ir tikiuosi kada tokį rasti.

he: I wanna be a superhero - she:" superman? ironman?" he (smile) : YOURMAN

Kada nors tu atsibusi ryte ir suprasi... - Kokia ji tau svarbi.. Bet ji atsibus glėbyje to, kuris suprato tai ankščiau..

Man dažnai žmonės sako ''plz'', nes tai yra trumpiau nei ''prašau''. Tuomet dažniausiai jiems atsakau ''ne'', nes tai yra trumpiau nei ''taip'' .

Kad ir kaip mes susipykome, kad ir kiek nebendraujame žinok, aš vistiek tavęs išklausysiu ir padėsiu. Ir atsimink idiote, kad tu vienintelis, pas kurį aš važiuosiu net ir vidurį nakties, palikus šilta lovą ir visus principus.

Duok jai savo marškinelius, kuriuos apsirengus ji galetu miegot. Palik jai mielas žinutes. Buciuok ja prieš savo draugus. Pasakyk jai, kad ji atrodo nuostabiai. Žiurek jai i akis, kai kalbi su ja. Eik su ja pasivaikšcioti. Atleisk jai visas jos klaidas. Leisk jai užmigt tavo gleby. Žiurek i ja lyg ji butu vienintele mergina, kuria tu matai. Kutenk ja netgi tada, kai ji sako sustok. Laikyk ja už rankos, kai buni su draugais. Kai ji prades tave keikti pasakyk, kad ja myli. Supykdyk ja, o tada pabuciuok. Erzink ja ir leisk jai erzinti tave. Žiurek jos megiamiausia filma kartu su ja. Buciuok jos kakta. Duok jai visa pasauli. Rašyk jai laiškus. Leisk jai nešioti tavo rubus. Kai ji liudna, pakalbek su ja. Leisk jai žinot, kad ji tau svarbi. Leisk jai fotografuot tave kaip tik ji nori. Buciuok ja lietuje ir kai isimylesi ja, pasakyk jai.

Kaip ir kiekvieną vakarą šiandiena ji eis linksmintis,ji šoks,dainuos,gers,rūkys,ji apie viską pamirš…Nes ji ne iš tų kurios savo skausmą skandina vienumoje,ji neužsidarys namuose,negalvos apie tave apsimes ,kad jai tavęs nereikia,ji visada taip daro ir kol kas jai puikiai sekasi.

Tau aš buvau tik cigaretė. Iš pradžių – mažytė pramoga, Paskui – svarbi kaip oro gurkšnis. Nešiojaisi kišenėje prie širdies, O paskui glausdavai prie lūpų. Žudei mane iš lėto… Prisidegdamas. O aš degiau glaudžiama prie tavo lūpų. Įtraukdamas dūmus taip lėtai, savo pirštų galiukais apkabindamas mane. Iškvėpdamas dalį dūmų, taip, kad pasijausdavau pasilikus tavyje. Tu mane rūkydavai taip lėtai, jog būčiau iš pačio brangiausio auksinio pakelio. Bet galiausiai tu ją surūkei. Išdeginai savo meile visą mano vidų. Išdeginai visus jausmus, dūmus, kurie jau niekada nebegrįš į cigaretę. Aš užsilikau tavyje, tapau plaučiu vėžiu, graužiu tavo vidų, kankinu. Ir dabar man gera, kaip tau buvo gera rūkyt.

Ir jei kartais aš supyksiu, nepyk tu.Jei nenorėsiu tavęs matyti, nelysk.Jei sakysiu, kad nemyliu tavęs, mylėk.Nes turi suprasti,visa tai darau nes nuo meilės tau man trūksta proto.

Nori žinoti, kodėl aš pavydžiu? Viena iš priežasčių yra ta, jog aš bijau. Beprotiškai bijau, kad gali bučiuoti ne mane. Sakyti, jog myli, bet ne man. Džiaugtis ir liūdėti, bet ne kartu su manim. Bijau, kad už rankos gali laikyti ne mane. Pamatyti tave kitos glėbyje. Bijau, kad tavo meilės žodeliai bus ištarti ne man. Bijau, nes esi man per daug brangus.