Anekdotas NR. 140

Tėti, tuoj pas mus ateis vienas vaikinas ir mes eisim su juo i kiną.
- Ne, tegul jis pirmiau pas mane užeina, pabendrausim.
Ateina vaikinas. Tėvas:
- Na, pasakokite, iš kur jūs gausite pajamų, kad galėtumėt išlaikyt mano dukrą?
- Aš – būsimasis juristas.
- Gerai, o jūs taupus?
- O taip, aš be reikalo pinigų nešvaistau!
- Gerai, jus šiandien neisit su mano dukra i kiną. Štai jums apelsinas. Eikite namo, o rytoj papasakosite, ką su juo padarėt.
Parėjo vaikinas namo. Na, apelsinas kaip apelsinas. Ėmė ir suvalgė jį. Kitą dieną vėl pasirodo. Tėvas:
- Na, jaunuoli, koks apelsino likimas?
- Koks, koks… Suvalgiau aš jį.
- Tai blogai! Ziūrėkite: imame apelsiną, padaliname jį į dvi dalis. Is vienos išspaudžiame sultis pusryčiams, o kitą supjaustome į salotas. Likusia odele galima panaudoti vietoj peleninės, o kitos pusės odelę susmulkinti, kad sugertu tabako kvapa. Aišku? Štai jums desrelė. Įrodykite ka sugebate.
Ateina jaunuolis kitą dieną:
- Žiūrėkit, pirmiausiai aš gražiai išėmiau dešrelę is celofaninio apvalkalo. Iš pusės padariau mėsos rutuliukus užkandai, kitą pusę sumaliau į kotletus. Iš dviejų aliumininių vielelių ir virvutės, padariau pakabuką ant kaklo jūsų dukrai vietoj deimantų vėrinio, kurį ruošiausi jai padovanot. Is celofaninio apvalkalo, padariau prezervatyva, su kurio tik ką pamylėjau jūsų dukrą. Štai ir jis, ir beje – Jums grietinelė rytinei kavai.