Anekdotas NR. 718

Jaunutė, naivi studentė ateina į radijo stotį.
- Laba diena. Norėčiau eterio bangomis pasveikinti savo senelę.
- Prašom, užsimokėkit ir galėsite tai padaryti - atsako stoties darbuotoja.
- Suprantat... - mikčioja studenčiukė - aš studentė, gyvenu iš stipendijos. Gal būtų galima nemokamai?
- Hm... Tada užeikit į šitą štai kabinetą - nukreipia stoties darbuotoja.
Studenčiukė nedrąsiai pasibeldžia ir, gavusi leidimą, užeina. Ten pamato būrį posėdžiaujančių vyriškių.
- Laba diena. As norėčiau... - ir pakartoja savo norą.
Išgirdusi tą patį dėl apsimokėjimo:
- O gal kaip nors sutartumėm, kad nemokamai?
Vyriškiai susižvalgo, ir dauguma pritariamai linkteli. Tada stoties bosas atsisega kelnes ir atsisuka į mergaičiukę:
- Na ka, gerai jau - pabandyk.
Mergaičiukė nedrasiai prieina, atsiklaupia, paima į ranką... ir, priartinusi lūpas, pradeda: "Miela senele... "