Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
Jo rankos pakeltos aukštin
Bemiegės nakties toliai
Įstrigo jo vargšei širdies
O leiski man palikti
Šia motina žeme
Duoki nors karta
Pajusti nelemti
Bliovė sustojas
Į amžiną dangu
Kol sieloje dar rusena širdis
Jaučia greit galas
Senstantis kelias nueitas toli
Van tas takelis
Kur veda trobon
Pats ji nuo seno mindė kojom
Keles nemažas
Bet laukt kam nėra
Gal tik tam gaidžiui
Kur kiemo gale
Toks vienišas senas artojus
Keliautojas nuo senų laiku
Tik liko atsiminimai
Praeitu dienų
Tu mano valdovas,
Tu mano muza,
Tu mano globejas,
Tu mano gyvenimas...
Tu mano ikvepimas,
Tu - visko pradzia,
Tu mano uztarejas,
Tu mano gyvenimas..
As tau paslaptis,
Visatos ramstis,
Apsigaubusi juoda skara,
Atskrieju pas tave..
As tau paslaptis,
Nors asara kris,
Apsigaubusi juoda skara,
Atskrieju pas tave..
Amzinybes kelyje nepasiklysiu,
Kol siela mano kvepuos,
Aukstam skliaute dar kart tave sutiksiu,
Ir musu sielos uzdainuos!
Ryskia sviesa nusvisiu,
Pauksciu zemen atskrisiu,
Sparnais as plevesuosiu,
Zydram dangaus skliaute..
Tvirtais sparnais tave apglebsiu,
Nukristi zemen tau neleisiu,
Kelia - i sviesa, nutiesiu
Skaiscia saule nupiesiu..
Ir laikas cia sustoja,
Dangaus ,juros nematyti,
Akinanti sveisa tesvyti ,
Ji paliecia sirdi..
Medziai cia nezaliuoja,
Misku , upiu nematyti,
Sviesa visur mus lydi,
Ji paliecia sirdi..
Iliuzija , apgaule ar mirazas?
O gal pasaulis pasidare mazas?
Nera cia blogio , sumaisties, pinigu,
Nera piktu tamsos jegu.
Nera cia smelio ir zvaigzdziu ,
Baisiu ligu, karu, zmoniu,
Nera tustybes ir nieku,
Gamtos - rasos ,lietaus,geliu.
Mes sesely pavysim,
Mes kaip dumai isnyksim,
Pasauli sparnais apglebsim,
Laisven - pauksteliu skriesim..
Mes pasieksim nusvitima,
Auksciausiojo pritarima,
Euforija aplanko mus!
Sugrizus i tikrus namus!
Gyva, tu
Gyva ir be manęs
Štai čia
Dabar, ne kada nors
Būta ir paleista
Pavėjui,
Tu palikta man mįsle
O tau, kaip ?
Kaip tu laikaisi?
Sakai, kad pyksti?
Tik nesirūpink, tu nusiramink
Tvarka visiems vienoda...
Biurokratizmas, juk žinai
Ir tau manęs palaukti reikia
Ne vien man, (nekūkčiok ten kampe
Fu, taip nevalia)
Atmerktomis naktim budėti
Nebūk ožka raguota
Nors įtariau ir gan seniai
Nesi tik saulės spinduliai
Greičiau erškėtrožė graži,
Dygi, pagydanti, nuodinga.
Žinai , kiek miestų - tiek veidų
Ir susirgimų tuo pačiu
Galybė, jau ne viena
Tokia tad tu
Neliečiama,
Kvėpuojančio stiprybė.
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>