Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: močiutė @ 05 Oct 2011 03:06 pm
Šiandien
aš turiu
daug norų.
Noriu
daug ką
padaryti.
Saulę
danguje matyti.
Laimę
rankoje laikyti.
Sėkmę
noriu pasivyti.
Ir stipriai
stipriai laikyti.
Širdį jums
visiems dalyti.
Šiandien
aš turiu
daug norų.
Noriu dar
patekt
į rojų,
autorius: močiutė @ 05 Oct 2011 02:56 pm
SŪNUI

Štai baltas lapas
tau,sūneli.
Ir spalvos tau.

Nupiešk svajonę.
Ateitį nupiešk.
Šiandieną piešk.
Ir piešk rytoj.
Kasdieną piešk.

Svajonių daug,
O ateitis-viena.

Dabar tik piešk,
Nes ateity
Svajonę savo
Tau reikės
Gyvenimu paverst.
autorius: močiutė @ 05 Oct 2011 02:46 pm
LYJA LIETŪS
Lyja lietūs.
Kaip smagu!
Dygsta grybai
Pamažu.
Voveruška po egle
Laukia,
Kol surasiu ją.
Baravykas išdidus
Saugo savo vaikučius.
Ūmėdėlės kepurė
Šviečia tartumei gėlė.
Iš po samanų
Žalių
Dygsta grybų
Visokių,
autorius: vilyt-ea @ 02 Oct 2011 07:20 pm
neramios mintys ir jausmai,
liudesys, tyli rauda
ir noras man pranykt
stipresnis uz mania
nenoriu nieko, nieko man nereikia
tiktai pranykti noriu
kad niekam neuzkliuciau.
tiktai pranyk, pranykt tenoriu
jauciuos kliutis visiems,
bet ir saviem.
kodel nemoku as gyvent?
kodel nemoku rinkt graziu ziedu dyvenimo?
tiktai usnis skinu.
nemiku dziugsmo as suteikt kitiems,
tiks nusivykima as teikiu.
nenoriu nieko, nieko as matyt,
nenoriu nieko as girdet.
tenoriu tik pranykt.
autorius: vilyt-ea @ 01 Oct 2011 09:05 pm
pavargau nuo kasdienybes
ir ir nuo saves pacios.
klausausi muzikos tylios.
minciu daugybe.
nuo ju taip pat as pavargau
sirdy tik skausmas ir tyli rauda.
kodel man tapo kasdienybe?
ir kam nusikaltau?
kalte viena, kad gyvenu.
as juk esu zmogus,
turiu svajones ir jausmus.
taciauman niekas svajoti neuzdraus, nors jos neissipildys,
uzsidarau as nuo visu.
savam mazam pasauly.
uzsidarau svajones ir jausmus.
klausausi muzikos tylios.
minciu daugybe neramiu,
sirdy tyli rauda ir asaros ant skruostu.
kodel? kodel?
kodel tiek klausimu man kyla?
kodel as gyvenu?kodel esu zmogus?
gyventi sitaip pavargau,
man galva nuo minciu daugybes skauda
sirdy jauciu as gela,
turiu uzsidaryti nuo visu,
savam mazam pasauly,
tik as pati zinau,
kodel sirdy tiek skausmo
kodel vienatve tapo man draugu?
gyventi sitaip pavargau.
man galva nuo minciu daugybes skauda
As noriu tik pranykt.
pranyktri tarsi rytmecio ruke.
autorius: Saukyte:))))) @ 25 Sep 2011 03:24 pm
Niekada negalvojau, kad taip gali skaudeti.
Nemaniau, kad taip sunku pakilti i dangu...
skauda visiems... net ir suzeistiems... bet jie randa stiprybes gyventi... kas vyksta nesupras niekas..Kodel mylint reikia tylet?? kodel kai skauda reikia tyleti?? kodel darai ne ta ka nori daryti?? kodel esi cia?? jei nori buti ten... kodel sypsaisi?? jei nori verkti.. kode sakai myli?? jei nori isrekti visa nepykanta... kodel gyveni praeitim, kai gali gyventi dabartim... Jei liudetum, verktum, vadinasi tu negyveni,, o tik egzistuoji, jei randi stiprybes savyje, per skausma per vidinia tustuma, tu laimingas... reikia moketi vertnti tai ka turi... kai prarandi, tada supranti ka turejai...As turiu viska, bet tuo paciu nieko...
autorius: vilyt-ea @ 23 Sep 2011 10:14 am
pilki seseliai tamsoja ir
ie vejo slamesys medziu sakose,
lyg klaikia pasaka man sektu
ir baimes akyse sustingsta asara neisriedejus
Sirdis lyg paukstes pasautos,
sklausmu suvirpa.
Kur ta sviesa?
Kur tas takelis siauras?
Ir vis dar klaidzioju tamsoj.
Sirdis nerimsta.
Viltis lyg zarija rusena,
kad rasiu taka vedanty y sviesa.
Ir nejauciu kaip suklumpu pavargus be jiegu.
- Svelnaus vejalio dvelgsma pajuntu.
Bauginantys seselai pranyksta tamsoja,
nurimsta vejas medziu sakose,
isrieda asara sustingus,
randu takely vedantry y sviesa.
Tai Jezus lyg vejalio dvelgsmas man suteikia jiegu,
tai Jezus veda takeliu y sviesa,
kur amzina sviesa skaisti.
autorius: Saukyte:))))) @ 18 Sep 2011 01:13 pm
Noriu parasyti tiek daug
Eiles pilasi kaip is dangaus lietus
nenoriu rasyti banaliai...
tiesiog kitos iseities nera... kas nutiko nesuprantu... viskas griuna... o gal man taip tik atrodo...
gal as pati noriu kad taip viskas butu...
as stoviu prie ugnies... man karsta bet as jos nebijau...
Noriu sudegti, bet ar tai i gera bus...
parodysiu tik savo silpnuma kuris uzvertas mano kraujuojancioj sirdyje...
as su savo sypsena viska uzgoziu, kaip debesys paslepia karstus saules spindulius... nuo kuriu diena atrodo linksma... juokas gyvenime padeda zvelgti kitaip...:))))
autorius: Saukyte:))))) @ 18 Sep 2011 01:12 pm
Noriu parasyti tiek daug
Eiles pilasi kaip is dangaus lietus
nenoriu rasyti banaliai...
tiesiog kitos iseities nera... kas nutiko nesuprantu... viskas griuna... o gal man taip tik atrodo...
gal as pati noriu kad taip viskas butu...
as stoviu prie ugnies... man karsta bet as jos nebijau...
Noriu sudegti, bet ar tai i gera bus...
parodysiu tik savo silpnuma kuris uzvertas mano kraujuojancioj sirdyje...
as su savo sypsena viska uzgoziu, kaip debesys paslepia karstus saules spindulius... nuo kuriu diena atrodo linksma... juokas gyvenime padeda zvelgti kitaip...:))))
autorius: tu ne as @ 17 Sep 2011 07:56 pm
Sunku iškęsti laiką, nuobodų, rutinos apipintą
Ir nesvarbu ar stengsies išssukti,
Prikaltas liksi amžinai prie kryžiaus
Už nuodomes, kurių dar nepadarei.
Pagalbos šauktis – per vėlu,
Jei pats neįdedi jėgų pakeist likimą
Suprask, gyvent taip turėsi ir toliau,
Ir plūsi tu kitus, ir kaltinsi savus,
Bet ar į save tu atsigręši?
Ne, o kam? Juk tu žinai, kad tu teisus,
Nors tiesą sakant tik toliau sklaidai melus,
Palieki viską po senovei..
Nenori kurt, nenori bėgt, aš noriu rėkt.
Bet šauksmo mano neišgirsi,
Paskendęs nuobodybės kloduose miegosi,
Sapnuosi košmarus, galbūt pabusi..
Bet atsimerkt nespėjęs laiku
Pražūsi tu savuoju momentu.
Ir tu plauksi tuštybės laukuose,
Ir nesigriebsi už rankos galimybės..
Ir vėl kentėsi, bet tu tylėsi...
Ne tavo lūpoms ištart žodžius,
Kurie išgelbėtų tave ir mus.

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje