Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
Ir skalbinius džiovei ant tos pačios
Virvės pasikarčiau,
Jei viską sukabintum;
O medžiuose ošė gegutės,
Vieversėliai ir beprotės zylės;
Buvo pavasaris, ant šakos siūbavo
Tuščia lesyklėlė.
Guldavai šalia į lovą ir sapnuodavai
Nežinia ką, o aš spardžiau
Negarbingai gulintį pasąmonės vaisių -
Po nakties skaičiavom mėlynes ant tavo
Kojų, bet niekas to nematė;
Aiškinai, kaip sukasi pasaulis, bet
Niekados netyrėm horizonto ir
Nesimaudėm nuogi ežere.
Vis vien ateis laikas mirti ir niekas
Nepasiges pernykščių lapų,
Kokie žali bebūtų -
Ant žemės ir žemėje.
Nebedrįstu rašyti daugiau, nes
Poezija kartais pildosi -
Tarp eilučių interpretuoju save;
To praeiviui suprasti nelemta -
Jam ir nereikia.
Nepaleisciau taves as niekada.
Myleciau ir gerbciau tave,
Nes mes butume amzinai drauge.
Dovanociau tau geliu, ir visa save,
Nes zinociau kad nepaliksi manes tu niekada.
Jai tau butu salta, susildyciau su savo meile begaline.
Nes mano meile tau tarsi viso pasaulio siluma sudeta i mane.
Mano sirdi pasiglemze naktis...
tokia tamsi ir niuri...
gaubianti paslaptingomis zvaigzdemis...
Man liudna stoveti ant olos krasto ir nenoriu nukristi i juoda bedugne...
mus skiria milziniska ir gili praraja...
Musu meile neimanoma...
as cia...
o tu toli..
Besileidzianti saule i juros dugna uzpildo mano sirdyje tustuma, kuria jauciu atejus nakciai, kuri apgaubia viska kas buna grazu...
jauciuosi kaip paukstelis kuriam reikia prieglobscio, kad apsaugotu nuo tamsos kurioje gludi daug pavoju...
suteik man vilties....Kaip vilti suteikia gyventi ir svajoti kiekviena mylinti sirdis...
Nestumti šio pasaulio mindyt mano viltį,
Šiandien svyruodamas aš ant dviejų,
Rytoj tvirtybės melsiu keturių,
Pasąmonė man duoda viltį,
Nejausti to, kas neša mirtį,
Gyvenimas spalvotas, margas,
O meilė - tik beribis vargas,
Jei būsiu aš kada ramus,
Pajusiu sielą per sapnus.
Nestumti šio pasaulio mindyt mano viltį,
Šiandien svyruodamas aš ant dviejų,
Rytoj tvirtybės melsiu keturių,
Pasąmonė man duoda viltį,
Nejausti to, kas neša mirtį,
Gyvenimas spalvotas, margas,
O meilė - tik beribis vargas,
Jei būsiu aš kada ramus,
Pajusiu sielą per sapnus.
Keista svajoti apie tavo prisilietimus, kurie neimanomi.
Myleti tyliai tyliai ir svajoti tik apie tave,
Gyventi tik savo fantazijos vaisiuje
Susikuriau tave tik sau, nebegaliu nieko pakeisti,
net pati saves nebeatpazystu
Kur? Kada? Kaip? Uz ka?
Tave PAMILAU
Isibroviai i mano sirdi kaip piktzole darze ,
Negaliu isplesti taves is saves, Negaliu kvepuoti gaiviu oru,
Negaliu valgyti, miegoti svajoti,
Nes mano mintys tik apie tave sirdis ten kur tu...
Nors bebutum kitam pasaulio gale visada as priklausysiu tik tau...
vienatve, tustutuma
ir spengencia tyla, blasko
lietaus lasai barbendami y langa
tarsi noredami issklaidyti
ta tylia tustuma ir vienatve.
akyse suziba asaros
kad nori kazka pakeist
bet ka, ka galima pakeist
iseit is tos vienatves,
palikti tustuma ir spengence tyla
bet kur eit?
ir ce sustoji, klausaisi vel krentancio lietaus
lasu barbenimo y langa
pasineri vel y vienatve
mintimis klajoji po gyvenima
nes taip geriause, juk draugu nera.
o jai yra lieki tik yskaudintas.
geriau klajoti po tusce vienuma,
ne jos nera,
tai tik zodziai tusti, ir sudrumsti jausmai.
kas ta meile nezinau.
tai pasakos pradzia grazi
o pabaiga skaudi.
norisi tiket, kad meile tikrai yra
grazi ir nuostabi
meile kuri nesibaige,neskaudina
meile, kaip pienes pukai
vejaliui paputus
nuskrieja tolyn ir negryzta
meile kaip tirpstantis sniegas
istirpsta, pavirsta vandeniu
ir nuteka tolyn. meiles nera
tik jausmai sudrumsti ir zodziai tusti
bent vienas geras draugas.
as troskau jy turet,
atrode drauge suradau,
tikejau ja ir branginau sava sirdim.
drauge mes juokemes ir dziaugemes
pasitikejau ja ir paslaptim as dallinaus
taciau as klydau,
lyg durklas man sirdin susmigo,
skausmas suvirpino man sirdis
kaip pasakiau, ko neturejau pasakyt.
tada as suipratau, kad klydau,
tikru draugu nera.
pasineriu y juoda tustuma, vienatve.
uzsidarau savam pasauly, lyk kambary mazam
ir be langu, ir lidesys, vienatve
tapo man draugais.
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>