Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: močiutė @ 19 Aug 2011 06:16 pm
Mano miestui

Mano miestas
nuostabus
Gyvas ištisus metus.

Nebaisi orų kaita.
Nuotaika kasdien gera.

Kur Šešupė tyliai teka,
Nutiesė pėstiesiems taką.

Galim parke pailsėti
Ir prie upės paėjėti.

Ir maži ,ir dideli
Džiaugias tuo taku visi.

Parkuos ilsisi jaunimas.
Dūzgia gatvėmis mašinos.

Kur pažvelgsime tiktai-
Stovi"Maxima"antai.

Mes ir"Norfų"nestokojam.
Ir "IKI"nių turim sočiai.

Stadioną pastatys
Ten visi apsilankys.

Mes gyvename gerai.
Šventės būna gan dažnai.

Kur tik šokis ir daina-
Marijampoliečiai čia!

Ir tarp švenčių,tarp gražių
Džiaugiamės savo miestu.

Miestas niekad neliūdės-
Gėlės žydi ir žydės.

Mūsų miestas nuostabus
Tegyvuos ilgus metus!
autorius: močiutė @ 19 Aug 2011 05:57 pm
KRIZĖ
Krizė mano šalyje.
Krizė mano terboje.
Piniginėj irgi krizė.
Net galvoj gyvena krizė.

Krizė-žodis įkyrus,
Palietė visus namus.

Bet aš krizės nebijau-
Ją senai drauge laikau.

Bedarbystė,bejėgystė,-
Kasdienybė nuobodi...

Krizė man tai nebaisi.
Tegul bijo jos kiti.

Jokios krizės nebijau.
"MAXIMON" ją nuvijau.
Tegul mato,ką ji daro.
Tegul stovi prie kasos.
Laukia džiaugsmo valandos.
Gal šiandien ką nusipirks.
Gal ir man ką nors paliks
Iš tų prekių "papigiau".
Terminų aš nebijau.

Krizė-žodis įtaigus-
Keičia mūsų likimus.
Krizė-žodis tai kantrus-
Lydi mus ilgus metus.
 
autorius: GiedreMereckyte @ 08 Aug 2011 10:54 pm
Kas kart širdis suvirpa,
kai diena naktim pavirsta.
Kas kart šypsotis noris,
kai tavo veidas rodos.

Sunku tikėt aušra,
kuri širdis aptaškė su rasa.
Sunku miegot naktim,
aš nespėjau atsisveikint su tavim.

Karšti delnai tušti,
tu per toli skrendi.
Norėčiau sulaikyti dėl širdies,
ji vengia šios žiaurios mirties.
autorius: Artūras Liutvinas @ 01 Aug 2011 08:24 pm
Verkia dangus, o akys tvinksi.
Būk, meldžiamasis, teisingas -
Išrišk. Išganyk.
Surišk ir neišleisk -
Kad nereikėtų dar kartą
Išrišti. Išganyti.

Verkia akys.
Jei leisi užeiti, pažadu -
Nusiausiu batus.
Ir kojas išprausiu.
Savas, nes Tavo nebūna nešvarios.
Tik nubučiuotos.

Akys.
Nuo bučinių net kojos patinsta.
Per begalę metų.
Įsileisi - priminsiu
Kaip vaikščiot jomis.
autorius: GiedreMereckyte @ 23 Jul 2011 05:17 pm
Paklausk sawes zmogau
ko wertas isdidumas?
Jei akys laimes nepazysta,
o siela wienumoj sugyzta.

Paklausk sawes zmogau
ko wertas jis?
Tu puikiai ta gi supranti,
bet arogancijos atsisakyt neketini.

Uzsidejes salcio kauke
waidinsi nepalieciamas jausmu.
Bet paklausk sawes,zmogau,
ko wertas saltis sis?
autorius: Dyestesog @ 21 Jun 2011 08:55 pm
Click on the links below!
autorius: Modestūūkas @ 20 Jun 2011 04:29 am
Pašok su manim
---
Jei pakviesčiau Tave šokiui,
Ar sutiktum?
Nebūtinai valsą,
Nes jo
Nemoku...

Nebūtina kratyti kūnus,
Spoksant vienas
Į kitą
Tuščiomis,
Nieko
Nereginčiomis
Akimis...

Nebūtina laikytis už
Rankučių -
Ne maži vaikai
Juk esam,
Ar ne?

Žinai -
Tiesiog apsikabinkim,
Prisiglauskim -
Tai geriausias šokis...
Na,
Pašoksi su manim?
autorius: Kikaxa @ 18 Jun 2011 11:10 am
Nurimo vėjas, medžiai tyli,
Žolė nulinko nuo rasos,
O paukščiai ginčijasi, klega,
Dalinas įspūdžiais dienos.

Negirdimai žingsniuoja saulė,
Kaip varva laikas – nematyt,
Tik vakarai kas dieną daros
Skausmingesni ir ilgesni.

Pavasaris širdies negydo
Atgimsta viskas, tik ne ji.
Prisiminimai gniuždo, virkdo.
Nebėr jėgų, iš kur paimt?

Tuoj vakaras, naktis, vėl rytas,
Darbai kasdieniai, rutina,
Nejau gyvenimas tam skirtas -
Pasikankinti ir numirt?

O, amžinas dienų sėjėjau,
Iš molio protėvį lipdei,
Įpūtęs dvasią nemirtingą
Iš rojaus sodo išvijai

Už tai, kad obuolį suvalgė
Norėdamas Tave pažint.
Visas kartas dėl to prakeikei:
-Tu mus gimdai, kad nužudyt!
autorius: Eduardas @ 17 Jun 2011 02:23 pm
Prabego viskas akyse,
Kiekvienos minutes draske mane,
Laikas skaiciavo musu klaidas,
Sirdy supjauste palengva...

Skausmas uzlieja mane,
Per daug atiduota viduje,
Isdalinta meile mana,
tustuma zudo palengva...

Likimas pargriove vilty,
Paskutinis spindulys paliko mane,
Skestu bedugneje kaciose,
Ledinis saltis perveria mane...

Jauciu tik duzius viduje,
Dingo skausmas neliko nieko,
Praeitis palieka mane,
ateinis prikels naujam gyvenimuj...
autorius: Eduardas @ 17 Jun 2011 01:40 pm
Duzta lasai lyg styklo sukes,
tustuma drasko sirdy mano,
naktis vel dvelkia vienuma,
daug minciu persmelkia mane...

Pasimetes zengiu prarastu keliu,
saltis kvepuoja man veidu,
dustu parklumpu nebegaliu,
Neliko nei puses gero kelio man...

Kur mane nuves jau nebezinau,
Nebeturiu daugiau jegu,
Begu nuo baisiu minciu,
Palieku gyventi jas vienas...Iseinu.

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje