Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Mintys apie jausmus. Meilė..

Mintys apie meilę pritraukia daugiausiai rašančiųjų šioje minčių kategorijoje. Gražios mintys apie meilę nebūtinai turi būti protingos. Žinia, meilė aptemdo protą.

Ši tema nėra vien tik apie meilę, rašykite ir apie kitus jausmus: pavydą, neapykantą, keršto troškimą. Gal būt išsakytos mintys apie savus jausmus padės ne tik jums bet ir kitiems

autoriai:3269
autorius: gezaz @ 21 May 2009 11:35 am
jeda cia
autorius: kitera.. @ 18 May 2009 04:29 pm
kai saule dziugindama ankstu pavasario ryta man gloste veida siltais spinduliais... taves neradau as neradau... kur tu dingai ? ...
autorius: kitera... @ 18 May 2009 04:23 pm
Kai saulėtekis pakils, mano mintys nuskries , plačiai atverta širdis iš ilgesio užes... Tavęs aš laukiau auksinėm ašaromi...tu negrįžai... o aš taip laukiau...
autorius: _Fifi_ @ 18 May 2009 11:55 am
Kai mylime, ieškome "+", kai nebenorime myleti ,ieškome "-",taip galima valdyti jausmus
autorius: Tuštuma @ 15 May 2009 08:00 am
Turėjau aš vaikiną kaip juodą plauko sruogą,mylėjau kantriai kitą,todėl man rovė stogą.Bučiavo mano kūną,alsavo žodžių meilė,bet trenkė toks perkūnas ir palikau jį toli.Nuogumą dengė skausmas,vis linko silpnos kojos,dėl šitos išdavystės į pragaišty nujojau..Ir taip daugybė, milijonai rytų, su apmaudu kad aš tavosios sąžinės žudikė.Kol gėriau saldžiai barangų vyną, man nerūpėjo niekas kitas.Aistra lydėjo gėdą,o nuodėmės savęs smerkimą,maniau turbūt sapnuoju tave aš išmainiau į kitą.Besaikis malonumas ir svaigios skausmo naktys nusitempė į liūną,kad atgailautų akys..Ir taip bus dar ne kartą,dar daugel suvedžiosių, dėl savo nuogos pūsės,paliksiu ir išjosiu..Blaškausi tarp pasaulių ir daug glamonių vyrų, kad kantriai sloptų šėlsmas ir praeitį gęsintų..
autorius: Tuštuma @ 14 May 2009 09:44 pm
Mane išmokė rašyti.Mane išmokė pažinti.Mane išmokė laikyti,o taip pat ir girdėti,jausti,matyti..Aš niekad nesivarginų skaityti,nes tai kas tikra,už posmų rėmų parašyta,tai kas tyra yra įamžinta sielų knygyne..Ir kai brendu delnais per vynių jūrą,visada laikausi už neperžiangiamumo linijos.Mane išmokė mirti,merdėti,atgimti..Turėti jausmą ir smaugti jį ilga likimo virve..Išmokau žengti,parklupusi prasmegti,tylėt,kai randamas atsakymas ir klaust,kai protas liepia tapt begarsei,nykstančiai būtybei..Išmokau gėdytis savęs ir savo kvailo žvilgsnio,kai varsto sienų skausmas,o gatvė vėl pilnai tuščia juodų alyvų.Aš atskridau,kad viską čia,dabar pajausčiau,kai sprogs raketos aidas ir garsins perkūno trankią tylą.Tarp apčiuopiamumo nevaržomos realybės skverbiasi neaiški įtartinai keistoji tikimyb..,paontologijos studentas iš mergaitės čiulpia syvus..Ir nors aš dar jaunutė,naivi kaip laukinūkė,mane paženklins triskart šis patyrimo gūsis.Atskrisiu dar ne kartą saviškius aplankysiu,kai saulė temdis marsą tave aš apkabinsiu..
autorius: Tuštuma @ 14 May 2009 05:59 pm
Paimu į ranką nematomą plunksną ir susilieju su raidėmis,žodžiais ir sakiniais.Tu stebi juos,lauki jų.Staiga basomis pradedu bėgti į tavo pusę ir taikliai nustvėrusi džiaugsmui už atlapo skverno kraštelio užgriūnu tyčia visu svoriu ant tavęs.Pasigirsta pykti pabyrę keiksmai ir vos suprantamas,bet vis garsėjantis murmėjimas.Pratrūkstu.Kaip beprotė nusiritų į auksinį pienių lauką ir nesiliauju kvatoti.Tu atsistoji,išpūti tas tobulas,žydras akis ir įgavęs arogancijos kvapo mesteli- o tu tikrai trenkta.Jau noriu keltis ir pradėti pavasario kovą,kai tu pribėgi ir netikėtai užguli šalia manęs esančią žolę..taigi,abu pakvaišę ir dar labiau netekę proto..Tu žiūri,šypsaisi,o aš iš nuskandintų plaučių uždainuoju-nedrumski laiko,nedrumski vėjo tu būk geriau kūrėju!Ir viskas dingsta,viskas tirpsta,kol lieka saulės fėja.Neleisiu geriui plaukti,neleisiu laivui skęsti,paimsiu blogį saujon,o lietų sėsiu meilei.Ir taip kiekvieną dieną kur pienės ir degtinė,krūmynuos guli Ieva,o ir šalia vaikinas..nelaimė lydi sėkmę,o sėkmę auksas sėja dėl meilės pirmutinės drugiai padange skrieja..
autorius: Klecke ;] @ 13 May 2009 08:10 pm
Myliu, taciau nusibodo saugoti tai, ko nesaugai tu.
autorius: Rudaake @ 13 May 2009 06:37 pm
Geriau nieko nesakyt...geriau patylet...Geriau kazka padaryt,arba tiesiog pamastyt...Kazkada mylejai mane,galejau rinktis...
Dabar atejo tavo eile,man reikia dingti...
autorius: Tuštuma @ 13 May 2009 06:13 pm
Paimk į delną debesį ir padovanok jį man ..sugerk į save nakties drėgmę ir kartu su ja pabusk šalia manęs iš ryto..sutepk man tikėjimo sumuštini ir patiek ant laimės lėkštutės..pažvelgk i mano tuštumos vidų ir suprasi mano esminį instinktą..jis nori,siekia,ieško tavęs kiekvieną dieną. Kas vakarą bučiuoja ir siunčia tyrų jausmų troškimą..prašau,pasakyk ką dabar matai,girdi,lieti. Ar jauti jį,mano inkstinto prisirišimą??Jis švelniai užgula tavo pečius ir atsiduodamas geismui ližteli tavo blakstienų galiukus.Kodėl man niekada nesakei,kad jos tokios ryškios,velniškai ryškios!?Pačios ryškiausios ir švelniausios iš tūkstančio kitų,net ir už pūkuotą,kurkiančią varlę prieš mėnulį.Žinai, dabar aš ją galėčiau imti ir pabučiuoti.Galėčiau.Galėčiau viską dėl tavęs.Juk su kiekviena vis naujai išaušusia diena pažystų tavo akių spindesį vis labiau ir labiau.Jaučiu jį.Jaučiu jį visur,visur.Tiesiog savasty.Betkur:širdy,kūne,sieloi,visur!Ar žinai kad savo gyvybę paaukočiau dėl tavosios?Ar žinai?Pasirodo šūdas,nežinai..tik pasakyk ir aš ją atiduosiu.Paimsiu aštrų skausmo akmeny ir prisispausiu sau juo širdy .Tik pažadėk priartejus mirties glamonei nuodemingai paimt ir stipriai,stipriai apkabint.Tuomet ledinės,melsvos lūpos pačios prasivers ir teištars mažytę frazę-misiją kurią paskyrei atlikau,su nežinia karštai tave mylėjau.O kietas kūnas šals kol liks blankus prisiminimas.Išbandymas sustos ir žemė su beprotybės pėdsakais nebeišduos.

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148 149 150 151 152 153 154 155 156 157 158 159 160 161 162 163 164 165 166 167 168 169 170 171 172 173 174 175 176 177 178 179 180 181 182 183 184 185 186 187 188 189 190 191 192 193 194 195 196 197 198 199 200 201 202 203 204 205 206 207 208 209 210 211 212 213 214 215 216 217 218 219 220 221 222 223 224 225 226 227 228 229 230 231 232 233 234 235 236 237 238 239 240 241 242 243 244 245 246 247 248 249 250 251 252 253 254 255 256 257 258 259 260 261 262 263 264 265 266 267 268 269 270 271 272 273 274 275 276 277 278 279 280 281 282 283 284 285 286 287 288 289 290 291 292 293 294 295 296 297 298 299 300 301 302 303 304 305 306 307 308 309 310 311 312 313 314 315 316 317 318 319 320 321 322 323 324 325 326 327 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje