Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: lukaaaaa @ 28 Jan 2010 03:33 pm
Kodel tu isejei tyliai?
As kata?
Jug as is taves niekada negirdejau myliu zodzio.
Bet nesuprantu kodel galvoju kur tu?!!!! Kaltinu tik save, nes neturejau savo zodzio visada nusileizdavau.
autorius: lukaaaaa @ 28 Jan 2010 03:31 pm
Net nezinau kartais kur eiti kur detis, man sunku visada nelaimynga esu.Kitiems svarbu kad esu, kitiems svarbu kad buciau laimynga. Nebenoriu klausytis nei vieno nuomones sitas gyvenimas yra su juodu dangumi,bet nesvarbu kad as nelaimynga svarbu kad gyva lauksiu tos dienos su sypsena veide.
autorius: meilute03 @ 27 Jan 2010 11:26 pm
Kodet tu palikai mane...

Palikai mane ,kai buvo salta ir zvarbu,
palikai mane tam kely kur buvome kartu,
kodel taip salta sirdyje kodel tu palikai mane...
palikai mane ir isejai su ja,
o ji pasiglemže is cia,
palikai mane ,ir isejai su ja
ir vel likau vienui viena
mylejau as tave labai labai
bet tu to niekad nematei
rupejo ji tik tau viena
o as buvau tik tustuma.
Kodel as tau tik tustuma,kodel iskaudinai mane...
gal liksiu tau nors mintyse,kai laika leidome drauge
o as mylejau tik tave,myliu nezinant lietuje...
autorius: vilija @ 24 Jan 2010 07:51 pm
oi tos mintys neklauzados paduke, neklauso jos manes. pabega y vaikyste, ta miela nerupestinga. skubu y svelnu mamos gleby,tai begu, mazu basu kojaliu taku pramintu, prie ezero apaugusio misku. kaip miela dar pabut vaikystej, nors mintimis sugryzt y ja.paisdykauti su draugais, pabut svelnem mamos gleby. bet gaila kad tokia trumpa vaikyste ir laikas skuba vis pirmyn
autorius: vilija @ 24 Jan 2010 07:18 pm
kas yra laime nezinau. gal tik suduzusi svajone, tarsi banga y uola, gal tik grazus gyvenimo mirazas, tarsi oaze dykumoj. kas yra laime nezinau, nes jos as neturejau. kaip vaikas mazas budama, galvodavau, kad laime tai balandis baltas, svajodavau pagaut balandy balta, kad buciau as laiminga, o kaip as supratau, kad laime ne balandis baltas, as gailiai pravirkau. tai kas ta laime! ligi siolei nezinau, kance ka reiske gerai zinau, kenteti tenka daug, bet laimes nezinau, laime, gal tik grazus gyvenimo mirazas (vilija)
autorius: vilija @ 24 Jan 2010 07:00 pm
[16:54:14] vilija: kaip skausmo asaros riedes per skruostus. vienuma apgaubs liudesio skraiste, noresis pavirst pauksciu, istiest sparnus, pasiekti zydra dangu ir skrist tolyn y gimta saly. surast akimirkas laimingas, takus vaikystes, pripildyt pilna sirdy dziaugsmo. taciau pauksciu nebusiu, dangaus zydrynes nepasieksiu ir dvasios skausmas virpins mano sirdy, liudesys su ilgesiu maisysis. svajones paslepsiu savyja, tyli rauda uzgaus sirdies jautrias stygas.
autorius: Likimo nublokšta @ 24 Jan 2010 04:08 pm
Nesvarbu kur esi tu,
Svarbu, kad esu aš.
Nors akys pilnos liūdesio,
O širdis plyšta iš skausmo,
Nesiliauju galvoti apie tave!

Protas sako: žudyk,
meilė skaudi.
Peilis skrodžia rankas,
Akys mato per migla,
Jos tavęs nesulaikys

Pabundi šviesioje palatoje,
Akys apsunkusios kaip švinas,
Nepakeliamas skausmas kankina...
Ir po keletos kankinančių valandų,
Atsiduri ten, kur meilė širdy, niekada netampa KANČIA...
autorius: man 11 @ 20 Jan 2010 08:26 pm
oho kokios eiles
autorius: vilija @ 20 Jan 2010 12:07 pm
as nezinau, ka kuzda ta sirdis klastune, as nezinau ar meile tai jausmai, kurie nurimt neleidzia, ar ilgesys, kance beribe? kaip myli zmogu o atsako nera. sirdis klastune priverce kentet. aptemdo prota ir akis.nepastebi tikrosios meiles kuri sale, kuri tikra.
autorius: cereske @ 20 Jan 2010 11:59 am
vienatve , tai tustuma nyki. kai reik zmogaus sale , o jo nera. vienatve, tai spengenti tyla, kai skauda,reik paguodos zodziu ju nera.kai noris trupineliu dziaugsmo pasdalint ir ner su kuo.uzplusta liudesys vienatves draugas.- saukiu be zodziu, ta kuris mane isgirs, istrauks is tos baisios vienatves glebio. ir begu, begu uzmarstin, nuo vienatves, liudesio ir nuo saves pacios, pavargus sustoju laukiu, o gal isgirs nebylu mano sauksma kas?!

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje