Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: Aušrinė @ 08 Apr 2009 09:39 pm
Te išnyksta baimė, te palieka širdį liūdesys, taip varginąs vargšę sielą žmogaus.
Gyvenimas tai stebuklas!
Stebuklingas ir paukščio skrydis ir jo giesmė,laime užpildantį dangų ir širdį kiečiausią.
Stebuklingas ir žolės stiebelis vis keliantis galvą į saulę, nutvieskusią dangų

Tai tarsi banga užliejantį širdį, kuri rodos jau nebeatslūgs
Ak, kaip norėčiau žiūrėti į akis žmogui ir nematyti pykčio jose, kaip gera žiūrėti į akis vaikui, kuris dar nėra nekentęs ar niekinęs,o gal ir neniekins? O gal varpo dūžis įkvėpęs drąsos gyventi, parodys tą kelią kuriuo eiti ir man?
autorius: gyvaciuke @ 01 Apr 2009 02:12 pm
...Lašas po lašo...
Aplink mane tyla,kurios neėįmanoma apibūdinti...
Ją reika pajusti.
Viskas išnyksta...Viskas visiškai netenka prasmės...
Viskas pamažu užsimiršta...
Rankoje laikau sudaužyto veidrodžio šuke,kita ranka laikau negailestingą skausmą virpančiu kumščiu...
Rodos nebegaliu kontroliuoti savo kūno..
Stebiu visa tai ir nieko negaliu pakeisti,negaliu atsukti laiko atgal..
Pamažu nutilsta balsai..
Pamažu tyla užgožė nepakeliama triukšmą galvoje...
Manau aš pasirengusi...
Šukė smenga gilyn su stipresne jėga...
Iš žaizdos paplusta kraujas...
Lašas po lašo vis krenta žemyn,nudažydamas grindis ryškei raudona netekties spalva...
Paskutine skausmo ašara rieda skruostu,krenta...
Dūžta...
Išnyksta...
Atgniaužiu kumšti...
Visas skausmas išnyko tyloje...
autorius: sigita @ 29 Mar 2009 12:15 am
Tavo rankos ir pirštai,
Tavo veidas ir lūpos,
Tavo skruostai ir akys,
Viskas aplinkui apie tave ir su tavim.

Stiklinėj taurėj, pripiltoj šampano
Skęsta skausmas žmogaus benamio.
Jausmai pakelia mus link žvaigždėtos saulės
Ir valkatos širdy atgimsta jausmas.

Kas tu nesvarbu…
Kur gyveni ir koks turtingas esi,
Neturi pinigų ar namų,
Tik kylantys jausmai mums suteikia sparnus.

Tavo rankos ir pirštai,
Tavo veidas ir lūpos,
Tavo skruostai ir akys,
Viskas aplikui apie tave ir su tavim.
autorius: Saule @ 25 Mar 2009 08:38 pm
Po nakties skraiste paslėpsiu tai,kas taip skaudina mane..
Iš žvaigždžių parašysiu Tau laišką,
Laišką,kuriame susipins meilė ir skausmas...
Mėnulio šviesa lai parodo Tau kelią pas mane,
O vėjas lai pakužda žodžius,
Žodžius, kuriuos aš noriu išgirsti...
Lai naktis sujungia tai, ką išskiria dienos šviesa...
autorius: Saule @ 25 Mar 2009 08:32 pm
Po nakties skraiste paslėpsiu tai, kas taip skaudina mane...
Iš žvaigždžiū parašysiu Tau laišką,
Laišką, kuriame susipins meilė ir skausmas...
Mėnulio šviesa lai parodo Tau kelią pas mane,
O vėjas lai pakužda žodžius,
Žodžius, kuriuos aš noriu išgirsti...
Lai naktis sujungia tai,ką išskiria dienos šviesa...
autorius: Mvienas @ 23 Mar 2009 03:17 pm
Geidžiu tavęs, ir nežinau ko griebtis,
Taves geidimas - mirtina liga.
Tas kvapas, šypsena ir siluetas,
Tas noras - nesuvaldoma jėga.

Geidžiu, paliesti tavo plaukus
Ir švelniai perbraukti ranka.
Bučiuoti tavo lūpas saldžiai,
myletis žvakių šviesoje.

Geidžiu, tave tureti vienas
Ir nieko neprileist greta.
Mylėt, mylėtis visą dieną,
Kaip jūroj šėlstanti audra.

Geidžiu, tik tau atverti širdį,
Geidžiu dalintis mintimis,
Kai būsime seni - kartu numirti
Ir niekada kol gyvas nepamiršt....
autorius: Mvienas @ 23 Mar 2009 03:16 pm
Tikiu jausmais ir meilės skoniu,
jos vaisiais ir kerais.
Ir neišblėstačiu ugnies altorium
prie jo meldžiuosi vakarais.

Tikiu sėkme ir laimės kaina,
tais neapsakomais laikais,
kai net sekundė trunka valanda,
kai juokas liejas kibirais.

Tikiu viltim ir norimu likimu,
kas skirta galima pakeist.
Tikėjimas parodys šviesą
ir tavo kelias nesibaigs...
autorius: Jurgita. @ 22 Mar 2009 12:27 am
Galbūt aš pati kalta
Galbūt aš pati sugrioviau
Galbūt...
Bet ar buvo išvis ką griauti?
Bet ar buvo kažkas sukurta?
Bet...
Tuštuma dabar, tuštuma pirmai
Tuštuma visada
autorius: Jurgita. @ 22 Mar 2009 12:19 am
Galbūt aš pati kalta
Galbūt aš pati sugrioviau
Galbūt...
Bet ar buvo išvis ką griauti?
Bet ar buvo kažkas sukurta?
Bet...
Tuštuma dabar, tuštuma pirmai
Tuštuma visada
autorius: Jurgita. @ 22 Mar 2009 12:16 am
Nors norėdama kilti, Tu suklumpi
ir spjauni ant visko
Nors norėdama eiti, Tu sustoji
ir pasilieki vietoj
Nors norėdama šypsotis, Tu verki
ir kenti tamsoje
Užmerkus akis, Tu skrieji. Kaip angelas.
Tik tolyn, į šviesą, į laimę ir džiaugsmą.
Bet juk čia mūsų rojus*

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje