Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: Doomas @ 17 Mar 2009 06:08 am
Ejau stumiamas
Nuo pat pradziu,
paimki sita ir pakelk anaji,
Galvojau kad tai, gal keisis pamazu….

Turbut viltis parode savo tikra veida,
Nes nesikeicia, niekas …
Nes ir dabar, as vis girdziu,
Paimki sita ir pakelk anaji…

Kaip issilaisvint nuo kitu,
Nuo tu kurie taip megsta man parodyt,
Ka as turiu daryti ir ko ne..
Ir kaip turiu atrodyt…

Uzburtas ratas sukas ,
O as kaip stipinas jame sukuos,
Ir laukiu spurdancia sirdim duobes kokios,
Kuri sulauzys taji rata,

Turbut numestas busiu prie kokios tvoros,
Kam reikalingas as, juk be naudos….
Bet leisiu sau, paimti ir pasikelti tai,
Ko nedavei man niekados…

Na o dabar,
As vis sukuos, sukuos…
autorius: maziuke* @ 13 Mar 2009 09:28 pm
Asaros vel rieda skruostais...
Ir vel sirdy tik tustuma...
Sugriovei tu manas svajones...
Ir isejai toli,toli...
O as taves vis laukiu...
Nes reik taves salia...
Sirdele skauda,spaudzia...
Nes meile tau,tikra...;'(**
autorius: grazuole @ 10 Mar 2009 10:24 am
myliu tave kaip savo begalini troskima gyventi ir kaip ta vandens numalsinta troskuli
autorius: skype lukaslukas74 :D @ 27 Dec 2008 08:10 pm
Uz juru buve toli
gerejomes savo darbais
tikejom sena viltim
ir naujeis vidais
pamirse bedas ir vargus
sugrisim i savo namus
prisiminsim senus laikus
ir vel gera bus

Taip kaip upes teka
tekesim tolyn mes abu
taip kaip laiks pro sali lekia
pakilsim i dangu kartu
autorius: marijaks @ 14 Nov 2008 07:51 pm
NUO ŠIOL KITAIP

Nepatekėjo prižadėtoji man saulė,
Išpranašautas tavo neprašniokštė lietus.
Tik liko nuoskaudos ir vien apgaulė,
Kurie apjuodino negrįžtamai nuėjusius metus.

Gyvenimas yra tik čia, dabar. Kas iki šiol? -
Prisiminimais virtęs jau numiręs laikas.
Kitaip mylėsiu, verksiu, jausiu aš nuo šiol,
Džiaugsiuos, viskuo gėrėsiuos tarsi mažas vaikas.
autorius: marijaks @ 14 Nov 2008 07:46 pm
GYVENIMAS VINGIUOJA

Kas turi pradžią, turi pabaigą.
Šio atradimo autorė - ne aš.
Kaip greit rugpjūčio sapnas baigėsi,
Kurio veikėjais buvom - TU ir AŠ.

Gyvenimas tolyn kažkur vingiuoja,
Dar dovanos jis MUMS sapnų kitų.
Vėl dangiškąjį kursime sau žemėj rojų,
Tik ten šalia herojaus būsime - ne AŠ ir TU.
autorius: marijaks @ 14 Nov 2008 07:40 pm
(MUDVIEJŲ AKIMIRKA)

Tu palietei tada mane taip nekaltai,
Nors bučinio abu mes troškome svaigaus.
Ir ta akimirka, žinau tikrai,
Įsirėžė ilgam manoj širdy ir mudviejų delnuos

Aš pamenu, tada rugpjūtis buvo,
Jau rodėsi pirmi rudens ženklai.
Tada rimtai tikėt pradėjau,
Kad suveda ar išskiria nežinomos lemties keliai.
autorius: ingre @ 31 Oct 2008 04:11 am
Nereikia zaisti sirdimi
Jausmu ziedai nuvys,
Lyg pakasti salnos.
Ir vel prazysti,atsitiest
Reiks saules,silumos.
Nereikia zaisti sirdimi
Sutept melu
Ar ja isduot.
Ir vel pakilt aukstai
Reiks dideles drasos.
Nereikia zaisti sirdimi
Jei ji tyra
Tau nemeluos.
Tik tyliai,kantriai lauks
Ir vel paskest meiles zieduos.
autorius: ingre @ 30 Oct 2008 12:18 am
Kvepejo vakaras liepu ziedais
Ir lapai soko vejy
Stovejau as po tuo medziu
Kur taip karstai mane mylejai
Saldziai buciavo lupas
Rankos kuna liete
Nukrito zemen rubai
O as likau stoveti
Mirgavo vakaras sidabro zvaigzdem
Ir meile ryskiai sviete
Stovejo nakti du siluetai uz medziu pasislepe
autorius: nesvarbu D @ 21 Oct 2008 04:51 pm
Velniop nueina aukštas menas,
Ir nebegalima liūdėt,
Kada pavasarį kaštanas
Už lango pradeda žydėt.

Jis verčia lyti karštą lietų
Ir pūsti vėjus iš pietų,
Jis žydi taip, kad išsilietų
Kaip upės širdys iš krantų,

Kad nuo stalų nulėktų knygos,
Kad alptų tvankūs vakarai,
Kad imtų siausti tokios ligos,
Kurių nežino daktarai,

Kad viskas degtų ir putotų,
Kad paukščiai švilptų, kol užkims,
Kad naktį motinos raudotų,
Namo negrįžtant dukterims...

O medžiuos dega tylios žvakės -
Baltuos žieduos rausvi taškai, -
Ir pareini namo apakęs,
Ir plunksna rašalą taškai.

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje