Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
Nuo pat pradziu,
paimki sita ir pakelk anaji,
Galvojau kad tai, gal keisis pamazu .
Turbut viltis parode savo tikra veida,
Nes nesikeicia, niekas
Nes ir dabar, as vis girdziu,
Paimki sita ir pakelk anaji
Kaip issilaisvint nuo kitu,
Nuo tu kurie taip megsta man parodyt,
Ka as turiu daryti ir ko ne..
Ir kaip turiu atrodyt
Uzburtas ratas sukas ,
O as kaip stipinas jame sukuos,
Ir laukiu spurdancia sirdim duobes kokios,
Kuri sulauzys taji rata,
Turbut numestas busiu prie kokios tvoros,
Kam reikalingas as, juk be naudos .
Bet leisiu sau, paimti ir pasikelti tai,
Ko nedavei man niekados
Na o dabar,
As vis sukuos, sukuos
Nepatekėjo prižadėtoji man saulė,
Išpranašautas tavo neprašniokštė lietus.
Tik liko nuoskaudos ir vien apgaulė,
Kurie apjuodino negrįžtamai nuėjusius metus.
Gyvenimas yra tik čia, dabar. Kas iki šiol? -
Prisiminimais virtęs jau numiręs laikas.
Kitaip mylėsiu, verksiu, jausiu aš nuo šiol,
Džiaugsiuos, viskuo gėrėsiuos tarsi mažas vaikas.
Kas turi pradžią, turi pabaigą.
Šio atradimo autorė - ne aš.
Kaip greit rugpjūčio sapnas baigėsi,
Kurio veikėjais buvom - TU ir AŠ.
Gyvenimas tolyn kažkur vingiuoja,
Dar dovanos jis MUMS sapnų kitų.
Vėl dangiškąjį kursime sau žemėj rojų,
Tik ten šalia herojaus būsime - ne AŠ ir TU.
Tu palietei tada mane taip nekaltai,
Nors bučinio abu mes troškome svaigaus.
Ir ta akimirka, žinau tikrai,
Įsirėžė ilgam manoj širdy ir mudviejų delnuos
Aš pamenu, tada rugpjūtis buvo,
Jau rodėsi pirmi rudens ženklai.
Tada rimtai tikėt pradėjau,
Kad suveda ar išskiria nežinomos lemties keliai.
Jausmu ziedai nuvys,
Lyg pakasti salnos.
Ir vel prazysti,atsitiest
Reiks saules,silumos.
Nereikia zaisti sirdimi
Sutept melu
Ar ja isduot.
Ir vel pakilt aukstai
Reiks dideles drasos.
Nereikia zaisti sirdimi
Jei ji tyra
Tau nemeluos.
Tik tyliai,kantriai lauks
Ir vel paskest meiles zieduos.
Ir nebegalima liūdėt,
Kada pavasarį kaštanas
Už lango pradeda žydėt.
Jis verčia lyti karštą lietų
Ir pūsti vėjus iš pietų,
Jis žydi taip, kad išsilietų
Kaip upės širdys iš krantų,
Kad nuo stalų nulėktų knygos,
Kad alptų tvankūs vakarai,
Kad imtų siausti tokios ligos,
Kurių nežino daktarai,
Kad viskas degtų ir putotų,
Kad paukščiai švilptų, kol užkims,
Kad naktį motinos raudotų,
Namo negrįžtant dukterims...
O medžiuos dega tylios žvakės -
Baltuos žieduos rausvi taškai, -
Ir pareini namo apakęs,
Ir plunksna rašalą taškai.
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>