Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: muzika* @ 13 Jul 2008 03:23 pm
Be dangaus ir žvaigždžių
Esu paukštis be sparnų.
Nepakėlus sparnų
Neatmerkiu akių.
Nevilty pasiklydus
Iš meilės naujos ...
Lyg paukštis be dainos
Sušalus tavo delnuos.
Tavo delnuos sušalusi paukštė
Lediniais sparnais stengias pakilt.
Paklydusi bedievė būtybė
Kuriai per šalta,
Kad galėtų prabilt.
Beprasmiškas mėginimas pabėgt,
Bet nuo to ją sulaiko jausmai.
Leisk jai išeit
Ir ji paliks Tave amžinai ...
autorius: DePPe @ 06 Jul 2008 07:42 pm
Gal nepabaiga
Rieda karti ašara skruostu
Suprasti ką reiškia skausmas išmokau
Pasiilgo širdis mana tavo juoko
To šypsnio pilno gerumo.

Naktim sapnuoju aš tave
Tą, kuris padarė laimingą mane
Bet dangus teisėjas uždraudė mūsų meilę
Neilgai truko ta pasakiška laimė.

Sugrąžint tas dienas aš norėčiau
Atsukčiau laiką, jei galėčiau
Tą sapną išpildyti bandyčiau
Pabučiuot tave jau išdrįsčiau.

Gal žvaigždės leis mums būt kartu
Pasitars su Saule, Žeme, Mėnuliu
Neteks gal nusivilt gyvenimu,
Neteks gal nusivilt pasauliu.

Gal susilies dar žvilgsniai mūsų
Gal tu laikysi dar mane už rankų
Gal šnabždėsi nuostabiu žodžius,
Kurių sapnuoti net nepajėgiu.
autorius: DePPe @ 06 Jul 2008 07:35 pm
Sublizgėti pasaulio žvaigždyne ji bando kasnąkt
Norėtų pamiršti viską, bet nenori prarast
Žemė siūlo jai meilės saldžiosios paragaut
Bet reikės dangaus leidimo jai sulaukt.

Leidosi žvaigždė į meilės nuotikį
Tėvas dangus palaimino kūdikį
Kaip sapną ji regi tą saldųjį
Meilės pilną, margą pasaulį.
autorius: Milly @ 24 May 2008 01:09 pm
Myliu ar nekenciu???....Nesuprantu....Pasiklydau savo jausmuose,kad nebesuprantu kas tiesa kas sapnas....svajoju apie tai kad mes kazkada busime kartu, bet kai tu sakia kad galvoji apie kita visos svajones sudziusta i smulkes sukes...Nebesuprantu nieko as...ar myliu tave ar nekenciu taves as klausiu saves......
autorius: kookla @ 02 May 2008 09:03 pm
... Niekada neuzmik nepasakes- labos nakties, niekada neiseik pries tai nepasakes- sudie... Jei ant taves supyks, nenueik nuleides galva, o iskeles ja - atsiprasyk... Niekada nesakyk- nenoriu taves matyti, o geriau ilgai ziurek i akis ir nieko nepasakes nueik... Nebijok pasakyti aciu- tevams... Atsiprasau - draugams... Myliu tam, kurio pasiilgai... Juk sie zodziai privercia nusisypsoti ar pravirkti, jie kiekvienam suspaudzia sirdi... nors sie zodziai nera mano sugalvoti... bet jie tiek daug pasako, kad kartais pagalvoji, kad jie gyveno mano sirdyje, mintyse. ir tada, kai ju dar neperskaiciau. is tiesu. juk kiekvienas musu poelgis tiek daug pasako apie zmogu, apie jo jausmus, isgyvenimus, apie sielos grozi. kiekvienas zodis tiek daug reiskia. paprastas atsisveikinimas, paprastas zodis atsiprasau. nera paprasti. jie turi kazka, ko negalima apčiuopti pirstais... akimis. tik sirdimi... tik savo mintimis, kurios supranta savaip... o zodi myliu. ji gali sakyti ne tik mylimajam, bet ir draugui, kuri brangi... kurio galbut pasiilgai. tai zodis, kuris turi begalybe reiksmiu. turime galvoti ka sakome, nes kiekvienas zmogus kiekviena zodi supranta savaip. esami visi skirtingi, taciau kartais buname vienodi...
autorius: niek@s @ 27 Mar 2008 06:50 pm
„Tu“

O as zengiu gatve viena,
Dairausi i salis...
Kodel nera taves salia?!..
Man dauzosi sirdis...
Kodel turejo taip nutikt?
Kodel pora nebegalejom likt?
Turbut jau nieks nepasakys,
Nebent atversi man akis...
Viena akimirka, viena klaida,
Ir tai sugriauna visa ta...
Ta visa laika...
Kuri mes leidome kartu,
Ta visa meile...
Kaip man daznai sakei „MYLIU“...
Bet viskas, viskas buvo tik apgaule...
Norejai man sugriaut pasauly?
Jei taip, tai tau pavyko!
Ir man jau nieko nebeliko,
Tik susitaikyt su mintim,
Kad tu norejai viska is manes atimt...
Zinai... Gerai...
As vis kartodavau „ TAVE MYLIU“...
Dabar... Dabar eik po velniu!!!
Nekesiu as taves visa sirdim...
Kaip tu elgeisi su manim,
Taip elgsiuos as..........
Na taip... Ir vel as pjaustausi rankas
Ir negaliu jau to pakeist...
As jau pripratus save zeist...
Ir tik del vieno sunsnukio as taip kenciu....
Atspejai, taip....... Tai TU!!!
autorius: Sudegusi iš meilės... @ 11 Mar 2008 01:19 am
Tu mano svajonių šaly.
Tu mano mažojoj širdy.
Iki tol,kol mirtis mus išskirs
Ir kol vasaros žiemą nušvis.

Laiko upės vis teka tolyn,
Vis skaičiuoja dienas ir metus.
Vis šlama drebulė liekna
Ir vis laukia stebuklų dienos.

Ta diena neartėja visai,
Nes aš noriu tavęs per stipriai.
Tai bus laimės naktis kupina,
Meilės ašarom upė tvenkta.

Mes buvom pūgos glėbyje,
Šildėm vienas kitą aistra.
Buvo karšta kaip pragare,
Nes tu tada buvai šalia.

Tu laikei mano rankas delnuose
Ir buvau aš tarsi sapne.
Meilė sklido į visas puses
Nuo mūsų abiejų drauge.

Kai klausiausi aš tavo kalbos,
Nereikėjo net aukšto dangaus.
Man užteko tavo lūpų švelnių
Ir šiltų žodžių,sklindančių iš jų.

Bet viskas pasibaigė greitai labai.
Virto pasaka vien pelenais.
Išsisklaidė stebuklai,kerai.
Tu dingai amžinai,amžinai.

Ir dabar tu esi su kita.
Jai bučiuoji rankas ir akis.
O manęs tau visai jau nėra.
Jau esu tau pasibaigus naktis.
autorius: negęstanti* @ 24 Feb 2008 02:28 pm
Buti...

Būti su tavimi-mano gyvenimo prasmė
Būti šalia,
Būti kai krūtinę drasko skausmas,
Būti kai daugiau nebegaliu...

Būti šalia degu noru,
Būti kai tavo šypsena nuskaistina mano veidą,
Būti kai dargana slegia tavo rudąsias akis,
Būti kai ašara teka skruostu
Būti, kad galėčiau ją pabučiuoti.

Aš noriu būti, būti, kad būtum tu,
Arti ar toli,
Regėti tavo veidą atminties šešėliuose
Ar tiesiog visada būti ŠALIA.
Aš noriu BŪTI.
autorius: Aš. @ 09 Feb 2008 11:42 pm
Jausmas ...

Kai keistas jausmas plūsta man į širdį
Kai savęs suprasti niekaip negaliu ,
Tuomet aš išdrįstu tikėti ,
Kad tave myliu.

Tas keistas jausmas,
Netelpa krūtinėj,
Kai džiaugsmas susilieja su vaikišku verksmu ,
Tuomet aš noriu tau sakyti kaip tave myliu .

Deje bijau aš tai sakyti, juk tu gali,
Atsumt, paniekinti mane .
Bet iš ties aš privalau tau pasakyti,
Nes tik tada suprasiu ar tikrai tave myliu…
autorius: Operos_Fantomas @ 26 Jan 2008 02:35 pm
Balsas

Aidą aš girdžiu
Ir nesuprantu
Kieno balsą
Išgirstu.
Balsas vilioja
Jis mane.

Gatvei, tarp
Pasiklydusiu
Žmonių veidų
Ieškau balso
Kuri aš
Girdžiu

O gal tai
Medžių lapų šlamėjimą
Girdžiu. Ir pats
To suprasti negaliu
Kieno gi balsą
Aš girdžiu?

Ir supratau
Kad tai
Viešpaties
Balsą aš girdžiu
Ir savo sieloje
Ramybe pajuntu.

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje