Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
Ko blaskaisi, ko ieskai many
Gal tu ieskai many ziburiu
Ne ugnies, o meiles pradu.
Tie, tie kurie taip ruseni ilgai
Uzslepti , kiad nerastu zvalgai
Kad nerastu plesikai sirdziu
neisplestu palike saknu.
Ne , nerasi.Ieskoti neverta
Neverta narsyti sirdies gelmese
Neverta gyventi, kas jau pragyventa
Kas buvo ir kas nesugris niekda ...
oO gal pabaiga ten už kampo ?tiek daug klausimų ir tiek daug atsakymų,bet ar bent vienas teisus?o gal tik tu?čia dar vienas klausimas..atsakymą sau aš turiu.
kvapai keisti nepaliesti
kai rankos pačios siekė
tamsoje kažko...
Juntant primityvų džiaugsmą
stebėdamas visus
suvokt bandžiau
kaip gera,tu jauti?
Tiki,radau dėl ko sugrįžti
atleisk manau tikėti nepakanka
manau pati jauti,
ir meilės mums pakanka
Tikiuosi grįžau žvaigždėms
dar nenukritus ..
ėmiau nuskyniau viena
pačią tą ryškiausia
Ir ji tik tau
Juodas, pilkas, chaotiskas gyvenimas supa mane...
Bandau to nematyt, bandau džiaugtis kiekviena akimirka...
Bandau kazka pamilt, taciau kuo toliau tuo daugiau suprantu,
kad mylėti nemoku...
Juodos mano kambario sienos,
Kurios man primena juoda tavo sielą...
Tavo siela nešvari, JI pilna melo, pilna netiesos...
Ir neišsakytų jausmų man...
Juodai raudonos rožės kyšo juodoje vazoje,
ant palangės...
Jas apsviečia juodas saulės spindulys,
kuris liūdi dėl tavo nenuoširdžių, beprasmiųu pažadų...
bet ,kad nepyk , atsiprasau dar nei kart
noreciau priglusti .atsiprasyt tavo sirdies
mela kersta ir slapta nepades pabekt is cia
mano siela nekalta jog stumi mane is cia
atsiprasau... sauks tau rytine saule pakildama
bet taves nebebus salia
apkabint ir priglaust taves jau niekada
Jura oshhhh smelis kais, bet nejausiu savo rankos at taves
kaip veja liesdamas medi
o pauksteliai vis kartos kad nera jos salia taves
o susikaupusios asaros man vis nulies tave maldaudamos atledimo, sugryzimo ir apkabinimo.
gatves tuscios be taves spalvos pranyko su tavim kartu
be taves man nejau
kas dien isproto kraustydamasis
tariu tavo varda kur tu
tik tu tik tu amno sapnuose islikai gintare
Skrenda virs mariu -
Ir ner vandens...
Ner sielos suliny
ne laso dangisko
Vandens.
Rods ners zemyn,
Sparnais pasems...
Visviena sielos
Suliny
Nera vandens.
Pazvelk aukstyn,
Nenerk zemyn.
Pakelk mintis
Tenai
Kur tvyro
Dieviski skliautai,
Ten tavo vandenys.
Jie tavo sieloj
Jau seniai.
Pakilk aukstai,
Nunes sparnai,
Tave tenai kur
Begaliniai Meiles
Dieviski skliautai.
Sodint gerumo gruda?
Kaip sirdy tustuma
Pripildyti sviesiu minciu?
Kaip belst i garsa...
Tuscioj erdvej juk aido nebera?
Kaip sustabdyti surudijusius
Sirdy berods geroj vartus?
Ak, Ten tik saskambiai tusti,
Ten tik bildejimas - man reik.
Tenai jausmai skriaudos
Tiktai beviltiskai beveikia.
Tenai jau ryztui, zygiui
Meiles impulsui naujam
Jau vietos nebelike.
Ak, kaip? Visviena reikia,
Sukes suskilusias istraukti.
Kaip? Visviena gyvenimo
Juk dulkes reik nubraukti.
Širdies kas gausmą tesupras?
Ar to, kurs tvirtas kaip uola
Nenuvers balandžio sparnas?
Skausmą teneša kitų
Didžiuliam svoriui pasiryžęs
Tai jo likimas, tai jo kryžius
Tenepritrūks jėgų.
Kas nesijuokia krkštyaujant kitiem,
Tas slaptas šypsenos vainikas.
Kas nedainuoja ten, kur tinka
Tas vadas pasaulio giesmėm.
Jis už laimę atsakingas
Barsto ją juodon naktin
Neša ir tau giedrą širdin.
Te dosnumo jam nestinga.
(autorius as)
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>