Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiMintys ir posakiai apie gyvenimą
Gyvenimo prasmė, žmogaus prigimtis, dažniausiai slegiantys klausimai. Pasidalinkite savomis mintimis apie gyvenimą. Gal būt žinote kokį nors gerą posakį arba citatą, kuri praskaidrintų nuotaiką tam kuris negali rasti atsakymų, kurių nėra.autoriai:670
autorius: zylute @ 10 Feb 2008 03:45 pm
autorius: apparition @ 26 Jan 2008 10:00 pm
Senas autibusas
Ilgas kelias, kuriuo rieda vienišas autobusas. Keleiviai sėdi užsiėmę savais reikalais: kas klauso muziką, kas kalbasi, kas miega, kas piktai žiūri į bendrakeleivį, kas laukia artimiausios stotelės... Kas mėgaujasi važiavimu, kas laukia jo pabaigos. Visi tokie skirtingi. Bet visų jų kaip individualybių išskirtinumą panaikina ir juos suvienodina, padaro lygius vienus prieš kitus, ir parodo , kad jie nudrėbti iš vienodo molio tik autobuso vairuotojas. Jis visagalis: sukdamas vairą priverčia visus žmones pakrypti tai į vieną pusę, tai į kitą, tai pirmyn, tai atgal. Dauguma net nesusimąsto ir nebando nebūti paveikti vairo posūkių. Kol autobusas vairuotojui panorėjus sudūžta ir tuomet viskas baigta.
Ilgas kelias, kuriuo rieda vienišas autobusas. Keleiviai sėdi užsiėmę savais reikalais: kas klauso muziką, kas kalbasi, kas miega, kas piktai žiūri į bendrakeleivį, kas laukia artimiausios stotelės... Kas mėgaujasi važiavimu, kas laukia jo pabaigos. Visi tokie skirtingi. Bet visų jų kaip individualybių išskirtinumą panaikina ir juos suvienodina, padaro lygius vienus prieš kitus, ir parodo , kad jie nudrėbti iš vienodo molio tik autobuso vairuotojas. Jis visagalis: sukdamas vairą priverčia visus žmones pakrypti tai į vieną pusę, tai į kitą, tai pirmyn, tai atgal. Dauguma net nesusimąsto ir nebando nebūti paveikti vairo posūkių. Kol autobusas vairuotojui panorėjus sudūžta ir tuomet viskas baigta.
autorius: Greta. @ 23 Jan 2008 07:39 pm
Gyvenimas-jis prasydejo kai Tu pirmakart atmerkei akis.Tu nezinojai kur esi ir kodel..Su laiku tu augai...Istarei pirmaji zodi,nuskynei pirmaja baltaja ramune.Ir Kai pravirkai pirma kart nugriudamas ant kelio,pajutai kai tave priglaude artimas zmogus ir tu supratai esas reikalyngas.Begant laikui tu vis augai,augai ir supratai daug daugiau negu anksciau..Galu gale susiradai savo antraja puse ir buvai laimyngas,nesvarbu koks jis svarbu,kad buvo salia.Stai ir pasenai...Savo rauksletomis rankomis ir vel skini balta ramune.Kai staiga kai ja nusikini pamatai balta sviesa ir supranti,kad viskas baigesi.Bet tavo balta ramune rankoje visad liks kartu.Gyvenimas trapus lyg gele,betkuria akimirka viskas gali baigtis.Todel ir reikia megautis kiekviena minute ir surinkti baltu ramuniu puokste kurias galesi tureti likusias gyvenimo akimirkas.
autorius: sarunelis @ 22 Jan 2008 10:24 pm
autorius: ... @ 15 Jan 2008 02:16 pm
dar nei vienas negime kuriam gyvenimas klostes taip idealiai kaip jis nori... visi griunam,bet ne visi sugebam atsistot.. o gyvenime laimi tie kurie griuve begales kartu vis del to sugeba atsistot... ir jis gali didziuotis tuo.. nors kol perejo per gyvenima igavo daug zaizdu, taciau galiausiai jis drasiai gali didziuotis savo gyvenimo randais... bet kas keisciausia jog pati taip kalbu bet gyvenime nugriuvus sunkiai pati atsistoju... dziaugiuosi kad turiu tikru draugu rankas salia kurie man gali padeti ne tik atsistot bet ir eit iskelta galva... tik ar ilgam...
autorius: Coliuke @ 08 Jan 2008 08:59 pm
autorius: asarele @ 07 Jan 2008 07:29 pm
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 kitos >>
