Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: sveet_doom @ 03 Oct 2007 07:28 pm
nurimes rudenio peizazas-
tik dumai tolumoj balti,
tiktai i saule atsigrezus
dar mano vienuma skaudi,

prie upes rukas visdar laikos,
bet upe jau salta deja;
nuo medziu tyliai lasa laikas
ir kaupes mano sirdyje,

nematoma dvasia praskrieja-
sujudina gelsvus lapus;
ak negalvokim kas praejo
ir ko jau niekad nebebus
(Antanas Drilinga)
autorius: Alexjua @ 03 Oct 2007 02:47 pm
If you vant do delete your site from our spam bases - just email us vith domain of your site:

abuse-here@inbox.ru

thank you!
autorius: Bertute @ 18 Sep 2007 09:41 pm
Asara juk taip nedaug, bet taip skaudu ! Jos tik kruopelyte , o as …. Juk galeciau ja nubraukti vienu prisilietimu……

Saule ji juk tokia karsta, kaip meile ….bet nevisada, buciniai yra meiles nera….karstos lupos taciau ne su ja.

Zvaigzdes, jos tokios ryskios taciau tik nakti …. Kuo tamsesne naktis tuo ryskesnes zvaigzdes… ji kaip svajone neissipildo ir greitai pranyksta…

…….Visa tai juk tik sapnai , iliuzija kvaila…. Tad tik vienas tu zinai kas yra tiesa…….
autorius: Bertute @ 18 Sep 2007 09:34 pm
Savo mazoje ir bejegeje saujoje gniauziu dideli ir galinga pasauli …. Taip sunku … Bet vistiek bandau , ne todel kad nesidziaugciau savo gyvenimu ar todel, kad jo nemyleciau , o todel nes noru pajusti ta jausma…. Toki kuri jaucia pasaulis gniuzdydamas mane …..
autorius: Lilija @ 16 Sep 2007 01:18 pm
Cukraus miltelių pilnos kišenės.
Pilnos ir akys, ir saujos, ir saulės.
Bėga iš paskos ir renka nuo žemės
Alkanos hienos ir bijo apgaulės.

Ir girdis grobuoniškas piktas „palaukit“,
Tik niekas nelaukia – saugoja cukrų.
Cukrinės svajonės - hienas nušauti
Ir tęsti gyvenimą: saldų, bet kuklų.


Lilija
autorius: Lilija @ 16 Sep 2007 01:17 pm
Tylus alsavimas negrįžtančių prisiminimų,
Kai sutemom apsigaubiam akis.
Tyli kaltė nebegrąžinamų ėjimų,
Ramiai boluojanti, kaip vasaros naktis.

Kaip vasaros neišbaigtas pasaulis,
Kaip žvilgsnis į nunokusius rugius.
Ir jausmas apie kaitrią vasarinę saulę.
Žinojimas, kad niekas niekad nesugrius.

Kad niekas nesibaigs lyg ta daina žiogų.
Kad viskas taip ramu, lyg paskutinįkart...
O, jei galėtumei ištart: „Aš išeinu“...
O, jei galėtum pakutinįkart ištart...
autorius: anti @ 14 Aug 2007 09:00 pm
duoki duonos man mano kasdienes
ir padeki isvengti sviesos
meldziu as ramybes ju sielai
o savajai prasau netekties
kad skausmas iseitu i miska
kur nera zmoniu svetimu
kur siela be garso suklyktu
kur rasciau as savo namus
as vilkas. vienisas vilkas
man ne draugas zmogus
kur veda paklydelis takas
einu as. veduosi draugus -
savo liudesio dziaugsma
savo dziaudsmo liudnuma
svelnu ziauruma
ziauru svelnuma
ir viskas daugiau nieko nera
daugiau nieko nereikia tik
miskas tamsa ir lietus
autorius: anti @ 14 Aug 2007 08:55 pm
viskas nera taip blogai ar gerai kaip rasau.
mano pasaulis netikras
mano pasaulis is stiklo
tiesu man taip stipriai neskauda kai skauda
kai viskas praeina ir tampa sviesu
man taip stipriai neskauda kai skauda
akis ir zodzius
akis ir zodzius
akis ir zodzius
man nieko nereikia uz jus
uz sielas, akis ir zodzius
kuriuos isgirstu tyloje. randu tamsoje
stok kas eina? padekit padekit
cha - nebereikia - manes juk nera
tik skauda kai skauda
akis ir zodzius
autorius: akimirka @ 12 Aug 2007 05:29 pm
Užgęsint kai ugnis
Apkabino žodžius
Em*
Okupavo naktis
D
Išbučiavo medžius

Cadd9
Tik bijok netikėt
G
Neklausyt naktimis
Cadd9
Užsikimšus mintis, savo mintis –
G
Tai ką šaukia širdis.

Juodą karštį plaukų su savim pasiimk
Baltą nemigo naktį tyla užgesink
Laikas - smėlis po kojom, tavo žodis – mirtis
Tolsta uostas giliai, uostas giliai
Paskandinus mintis.

Cadd9
Mano matrica - tu,
G
Mano saulė, akmuo
Cadd9
Mano žodžiai - lietus,
D
Mano meilė - ruduo
Cadd9
Mano dievas žolėj
G
Mano žiogas ore
Cadd9
Stygos danguj, stygos danguj
G
Mūza delne

Užsimerk, paklausyk
Kas daugiau pasakys:
Šitaip plaka širdis
Šitaip baigias naktis

Ta šalis už kalnų
Jos seniai neturiu
Septyniolika jų
Mano saulės dėmių

Pasakyt negali
Baimė seka lyg šuo
Kruvinom dienomis
Nebegelbsti ruduo

Užmiršau, kad tikiu debesėlio šviesa
Kiekvienam kosmonautui, vienam kosmonautui sušukim URA!
autorius: Ivetukas @ 07 Aug 2007 11:18 am
Būk švelmi,ir tyra...tyru šaltiniu būk,praradus-rask viltį...mažos meilės neimk,gali širdį sužeist,didelei-saugok save...būk žmogus,ne akmuo,akmenų žemėj daug,o žmonių kartais tenka ieškoti

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje