Mintys - Posakiai - Aforizmai

Dauguma žmonių savo pirmąją gyvenimo pusę nugyvena taip, kad sugadintų antrąją...

Jei motinos širdis tik verkė,tai dukros gers iš tos pačios pėdos...

Gyvenimas kupinas nuopoliu ir pakilimu....kartais nesuprantamas ir kupinas paslapciu...kartais tarsi uzgoztas nakties seselio,o kartais jis prilygsta paciam nuostabiausiam sapnui.Gyvenimas praskrieja lyg vejas,metydamas ir blaskydamas mus i visas puses.Mes net nepastebime prabegusio laiko(tos nerupestingos ir vejavaikiskos vaikystes,seniai prabegusiu mokyklos laiku...),kartais mes stabtelime ir susimastome,ar nepaleidome vejais savo gyvenimo...kartais liudime,verkiame ar dziaugiames...Bet niekada nepagalvojame,o gal tiesiog nenorime pagalvoti,kad kazkada isaus ta diena,kai nieko jau nebegalesime pakeisti,kai jau nebegalesime pasakyti mylimiems zmonems, kaip juos mylime,o gal atsiprasyti uz jiems suteikta liudesi ir skruostais riedejusias asaras,kuriu nepajegeme sustabdyti,kai nebegalesime nusisypsoti pasauliui,pazvelgti i dangaus toliu begalybe ar skaiscia saule...Mes neivertiname to,ka turime,tu mazu deimanciuku,kurie gali mums suteikti tiek laimes,meiles ir silumos,kiek niekada nesuteiks visos pasaulio banalybes...Gyvenimas - trumpa viesnage,o mes visi esame sveciai pasaulyje...Todel gyvenkime,taip kad uzgesus musu gyvenimo deglui,nesigailetume del nieko,gyvenkime taip,lyg si diena butu paskutine ir pagaliau pradekime vertinti zmones,kurie mus rupinasi,globoja...Nes kazkada jau bus per velu...

Sveiki. Dziugu, kad pirmaja savo nuomone galesiu isreiksti butent apie gyvenima. Dziaugiuosi savo gyvenimu, dziaugiuosi, nes privalau tai daryti.. Esu laimingas zmogus, o kartais atrodo, kad vienas is laimingiausiu..Butu geda aimanuoti del savo gyvenimo bedu pries negalia turincius, visus artimuosius palaidojusius, ar is paskutiniu norincius savo vaikus leisti i meno mokykla.. As asmeniskai manau, kad laime galima rasti visai cia pat, pievoje, nedidukeje kavinukeje ar ant baltai dazytos palanges.. o tokios laimingos akimirkos dailiai sulipdo musu gyvenima.. kas kaip moka, tas taip soka.. pakeite zodi, galetume sia minti sakyti taip: kas kaip moka, tas taip gyvena.. Sudetingiausia, kad viskas yra musu rankose, tik su jomis galima statyti savo laiminga gyvenima.
Bet ypac daznai bijomasi visa gyvenimo atsakomybe prisiimti sau. Daugeliui lengviau viska uzkrauti ant kito kupro, vietoj nasta nesus paciam. Daugeliui lengviau verkti juodom asarotom akim, vietoj siekus kazka keisti. Daugeliui lengva regeti vien juoda spalva, vietoj ieskojus sviesiu. Savo gyvenimo kurimas. Ar tai negali buti musu gyvenimo prasme?

Maniau kad gyvenimas tai grazus dievo duotas dalykas...bet labai klydau pasiroso tai ziaurus zaidimas kuri labai mazai kas laimi...galejau del drauges atiduoti savo gyvenima kad tik ji butu laiminga bet kai ji mane paliko supratau kad tik del saves turiu eiti tilyn ir ziuret i gyvenima kitom spalvom...pradejau nauja gyvenomi etapa dabar esu laiminga ir turiu tokia nuomone:gyvenime mereikia zemintis jei matai kad kitiems tai patinka..

Sveikata ir jaunystė-trumpalaikis malonumas.

Kodel mes kartais neleidziame sau buti laimingiems: neisiklausome ir siekiame tiksliu, kurie neiprasmina gyvenimo, o laiko igyvendinti tai, kas is tikruju prasminga - jau nebelieka.

Galbut zmogaus gyvenimas panasus i laso? Siustas is dangaus lasas suspeja pasigrozeti gelemis taciau rieda ir akmenimis... kol patenka giliai zemen, veliau kartu su kitais lasais issilieja ir sudaro vandenyna, galiausiai vel grizta i dangu ir taip pradeda kelione is pradziu...

Gyvenimo prasme - ieskoti atsakymo i klausima kokia gyvenimo prasme

kvailai skamba - mirtis grazi.mirtis negali buti nei grazi nei negrazi.ji tiesiog yra.kodel negalima pasvajoti, kad tai tik stotele, kazko link, kazko grazesnio, ar tiesiog kazko kito...