Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
šviesa tavo akyse,
šypsena vaiko veide,
močiutės paskutinė malda,
naujagimio mažoje širdelėje,
jo pirmo įkvėpimo galioje.
Noriu pajusti tai, ką jaučia
tikros laimės ašara,
pirmos meilės žvilgsnis,
pirmas kurčiojo garsas
ar aklojo vaizdas
ir nebylio žodis.
Noriu skrist kaip paukštis
giliajame danguje, raides rašyti
ir parašyti: "Aš laiminga..."
Noriu plaukt su žuvim,
tamsiame vandenyno dugne
iš kriauklių sudėlioti:
"Nes gyva".
Žaist kaip mažas vaikas,
pagaliu braižyti kelyje:
"Aš laiminga savyje".
O vėliau žemėje atsistoti
ir ištarti: "Kiek yra visko,
ko nereikia man žinoti!"
Mes kartu
Sėdžiu ir siuvinėju -
Baltą su juodu jungiu.
Geresnį pasaulį kuriu,
Kur tilptume aš ir tu.
Sėdžiu ir mezgu -
Žalią su raudonu jungiu.
Gražesnį pasaulį kuriu,
Kur tilptume mes abu.
Stoviu ir ardau, trinu,
Visas spalvas padalinu,
Nes tokio pasaulio nerandu,
Kur tilptume mes kartu...
Spengiančios tylos
Ašaros karčios,
Nekaltinsiu nieko
Tebunie..mano kančios.
Jūs būkit laimingi
Nupieškit pasaulį,
O aš noriu dingti
Vienatvėn nugrimzti...
Nereikia tegul šąla...
Pamirškit ta balą,
Saulėlydį nori jinai pamatyti
Spindės tada auksu, nors ne jūra.MAZYTĖ.
Nebeliks joje asarų.
Ji juk neturi apgaulių
Jausmų sudauzytų ir išdaviščių
Nebebus jau kvailysčių .
Šerkšnas voratinklį širdžiai nuaus
Ašaros kabės tik varvekliais
Niekas jau nebepažins to žmogaus
Pamiršusio savo pasaulį.
Nes jai jis verks , verks tiktai tyliai,
Jai gyvens tai tik nakties tamsoje ,
Jai kalbės tik su vėju,
Jai mylės kaip kapas tylės...
ak koks šiandien mėlynas dangus...
pasaulis kvietė savo nuostabia daina širdis plakė jei buvo to dar negana...
ji troško skrieti į nežinomas platybes
pamatyti pasaulio teikiamas gėrybes
ir tam trošimui aš paklusau
su juo aš ir iškeliavau...
nauji veidai, gausi minia
pasauly juk aš ne viena?
vieni šypsojos, kiti niurgėjo
kitiems pasauly nieks merūpėjo...
žmonės buvo masė pilka
ir ta liūdna viena spalva...
ne jau nėra daugiau spalvų
juk gyventi taip nuostabu!
sutikau aš drugeį spalvingą
tai taip buvo didinga..
jis vedėmane kur daug spalvų
kur viskas žaisminga, one nuobodu...
ir
ir supratau
kad jo as tiek ilgai ieskojau.
Mes buvom kartu neilgai
nes kelias isskyre mus
taciau pamirst jo negalejau
visur maciauas ji tik ji
Stai ir vel jo sms ,
jis raso kad myli
netikiu!!!!!!!
nors sirdele nori tiket
Ir vel mes kartu
taciau bijau kentet!!!
nes esu silpna.
noriu tiket juo!
taciau jo elgesys to neleidzia.
nejau as jam kazka jauciu???
ne tik netai.
as jo nesuprantu !!!!
nenoriu kentet dar karta!
tik ne tai ko as taip bijau!
BIJAU LABAI!!!!!!
Kai tave paliko meilė ir draugai
Jis vienintelis tau davė tai
Ko tu norėjai
Parodė tau pasaulį išvirkščiai
Vienas dūris į veną
Viena saldi injekcija
Ir viskas tau įgyja
Kitą protekciją
Vienas dūris į veną
Viena saldi injekcija
Tau tai tarsi erekcija
Tau tai orgazmas
Kurį trokšti jaust amžinai
Heroinas - tai tavo kasdieninė malda
Tai tavo pragaras
Kuriam pasmerkei save
Tai tavo lėtas kelias į mirtį
Nes tu jau pardavei save
Keli kubai tobulos euforijos
Tau vis jos per mažai..
Adatos dūris gali pakelt
Tave į nirvaną,
Bet tai tik rožiniai akiniai...
Heroinas - tai tavo kasdieninė malda
Tai tavo pragaras
Kuriam pasmerkei save
Tai tavo lėtas kelias į mirtį
Nes tu jau pardavei save
Šiandien vėl kenčia tavo kūnas
Tu kalbi karštligiškas maldas
Tu meldi vienintelės dozės
Ji atgaivins tavo sunykusį kūną
Ir galbūt mirčiai atiduos tave
Nes tu jau nužudei save...
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>