Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: saule ;]]]* @ 09 Dec 2006 04:48 pm
Sėdžiu tamsoje,
kartais verkiu joje.
kai prisimenu tą laiką,
kai buvome kartu.

Iškeliavai tu netikėtai,
tikriausiai labai skubėtai.
Išrūko traukinys į nežinę,
paliko man tik nemigą.

Galbūt aš pakvaišau. .
gal be tavęs kitų nematau. .
nuraminu savo mintis,
ir užmerkiu paavrgusias akis.
autorius: laikas @ 09 Dec 2006 04:43 pm
man šiam pasauly nebėra vietos, rieda ašaros tokios sūrios ir lėtos.
nemeluok tam nėra prasmės,
jau nebeįžiebsi užgesusios vilties.
autorius: negestanti @ 07 Nov 2006 08:41 pm
Ramios angelo akys,
Aštrūs tavo sparnai,
Tu esi,o gal manai, kad esi tas, kuris gali kilti neišskleisdamas sparnų
Bet...ne,matau spindinčias žaibo akis
tu negali, nes baltos plunksnos slegia srūvančią juodą širdį,tu nelaisvas,tu negali,tu stovi vietoj,sakysiu nesvarbu,bet tu tiki, tuo,kuo tikėti sunku...meilė gyvena visur...
autorius: myliu @ 06 Nov 2006 07:07 pm
Tavo siela tyra,tarsi ryto rasa,
Bet lupu nuodai zudo sykiu.
Sirdis mylinti,kaip kudikis nekalta,
Taciau pavergi iskart tu savo zvilgsniu.
Tu laisva,tarsi paukste dangaus,
Bet kaline pati savy...
Tas kas tavo meiles paragaus
Amziams vergu liks tavo sirdy...
...Ir zengi tarsi zemes neliestum,
Tarsi kiltum kaskart vis auksciau...
O jei nors minutelei sustotum,
Pamatytum,kad nebegali but zemiau...
Jei galetum,ar gristum atgal,
Tai kas buvo blogai istaisytum???...
Ar eitum toliau?...Juk vis viena zinai,
Angelai nusipelne numirti...
autorius: ika @ 15 Oct 2006 05:00 pm
isdziovink asaras
sugerk skausma
palik mane
neiseidamas sugrizk.
patikek tyla
zodzio tyrumu
asaru skausmu
deganciu jausmu.

neliesk sirdies
ten vien zaizdos
veriantis skausmas
kazkada isejes,bet vel begriztantis...
autorius: korifena @ 25 Sep 2006 08:59 am
Aš nubrauksiu ta skaidru lašelį, kuris sužvilgo vėl tavo veide...Aš tikiu , kad po to tu pamirši visa tai, kas kankino tave...Ir po vakaro ruko ateisiu ,vien tik tam, kad pabūt su tavim! Nesakyk man , kad šito nereikia?Bent jau šiandien tikeki širdim...Ir kai vejas nupūs mūsų norus i neatrastus meilės sapnus; Aš tikiu mus gyvenimas myli ir tegul viskas būna,kaip bus...
autorius: korifena @ 25 Sep 2006 08:56 am
Nusišypsok, nes tu tai moki,
Nusišypsok , prašau tave
Nes tavo šypsena daug gali –
Ji tirpdo ledą širdyje.

Šypsokis , ir klegės upeliai
Atmerks žibutės akeles,
Šypsokis – girioje paukšteliai
Dainuos skambiąsias daineles

Šypsokis , ir visi šypsosis
Šypsokis , ir ištirps ledai ,
Šypsokis , nes tik tu taip moki –
Man gera , kada tu šypsais.
autorius: lady nobody @ 18 Sep 2006 11:40 am
nušluostau ašara jai,
ji pilku akiu.
paimu jos ranką atsargiai,
bet šiek tiek grubiai.
neturėdama jokio noro
ji sudainuoja dainą
apie dabartį.
stiklo šukės pradeda jai byrėti iš lupų
pilkos akys pavirsta krauju,
na o aš po truputį einu.
rankos mano nepaleidžia ji,
aš dar kartą jai nušluostau ašarą
tik dabar ji ne sūri,
o saldžiai raudona,
lyg prinokusi vyšnia.

iš lėto jaučiu,
kaip angelu virstu,
deja,tiesiog drugeliu.
skrist nenoriu bet skrendu,
saulelė mylimiausia degina mane,
o pilkaakė dingo.
ar tai dingau aš.
tik vėliau aš atsimerkiau.
mačiau šalia žmogų,
jis bučiavo mane,
o man skaudejo,tarsi stiklo šukės
įkiriai lystu i mano lūpas...
autorius: uuuull @ 19 Aug 2006 02:12 pm
Aš sėdžiu dabartį.Kas bus rytoj tai nesvarbu... bet po kai manęs jau nebus, kas čia stovės, kalbės ir vaikščios jau? Ir vėl laiko ciklas užliųliuos gyvenimą. Ir nereikšmingi įvykiai skaudins širdis. Ir kiekvieno daikto ir elemento vieta bus kita ir mintys, svajonės kitos. Bet bereikšmės, negyvos ir tuščios, netikros.Tik meilė gyvuos ir laikas tekės ta pačia srove
autorius: Mylinti @ 19 Aug 2006 02:03 pm
Kai lyja lietus ir beldžiasi i Tavo vienišą langą, žinok, kad tai mano nebylūs žodžiai naktyje Tau. Jei pamatysi krentančią žvaigždę-padovanosiu svajonę, kuri būtinai išsipildys.Kai ras0tą rytą pajausi šiltus saulės spindulius-žinok, tai mano rankos glamonėja Tavo nuogą kūna, mano lūpos bučiuoja visą Tave.

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje