Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
rūkas gobė tarsi aukso vilna.
Tyliai suposi rudens sūpuoklės.
Nešė žinią angelas į Vilnių....
Marškinėliai buvo plono krepo.
Zvimbė gatvės, rūmai ir malūnai.
Žengė angelas nuo savo laivo trapo
į garuojančius Vilnelės krūmus.
Dvi savaites jis tenai puotavo
su poetais, liumpenais ir kekšėm.
Šitas miestas, angele, ne tavo
įsivaręs jį esi it rakštį.
Puolęs Angele, tai ką dabar praneši?
Suodini sparnai, suskirdę kojos...
Išpūtė jis garo brūkšnį gražų
ir vėsiu sparnu liūdnai numojo:
Nieko gero, seserys ir broliai,
liūdnas kaip ir mano jūsų skliautas!
Puolė Angelas į skaudžią miesto žolę
girtas, nusiminęs ir apgautas!
Staiga pasaulis tapo nuostabia vieta,
Lyg saulė būtų šildžiusi karščiau nei bet kada.
Tie drovūs žvilgsniai, tavo kūno judesiai,
Sutirpdė ledą, kuriame buvau ilgai.
Ir man ne gaila to pasaulio visiškai,
Kuriam slėpiausi, kol mane tu suradai,
Lai griūva sienos, tos, kurias stačiau ilgai,
Dabar man pochui, nes myliu tave karštai ;)
Kuriai mes turime paklusti.
Tu iseini, o as lieku viena
Ir asaros man skruostais ima plusti.
Nebegu ir nesiveju taves
Zinau - daugiau tu nesugrysi.
Lieku stoveti as viena,
Kaip ir tada,vaikystej...
Sirdy paliko vienuma,
O galvoje beribe sumaistis
Noreciau buti as viena,
Bet ar neplys mana sirdis...
Gyvenimas, tai didele jega
Kuriai mes turime paklusti.
Kad ir paliekame vieni
Vistiek negalime paluzti.
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>