Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
Stebiu as vakara lange,
Aplinkui slegianti tyla.
O mano mintys - jos joje,
Paskendusios gilioje tustumoje...
Sirdis ilgetis ima meiles
Ir lupos trksta buciniu,
Bet neturiu as tokios laimes,
Nes nera to, kuri myliu..
Su juo saldziai as nusidejau,
Aistringos naktys lkiko praeity..
Nors jis manes ir nemylejo,
Bet buvo nuostabu but jo gleby!!!
Nuo jo artumo as virpejau,
Tiesiog apsalusi buvau.
Taciau ir daug prisikentejau,
Nes stipriai stipriai pamilau.
Ilgiuos jo nuostabiu akiu,
Jo karsto kuno vel geidziu.
Turiu vis dar tokiu vilciu,
Jog busim kada nors kartu...
Stebiu as vakara lange,
Aplinkui slegianti tyla.
O mano mintys - jos joje,
Paskendusios gilioje tustumoje...
Sirdis ilgetis ima meiles
Ir lupos trksta buciniu,
Bet neturiu as tokios laimes,
Nes nera to, kuri myliu..
Su juo saldziai as nusidejau,
Aistringos naktys lkiko praeity..
Nors jis manes ir nemylejo,
Bet buvo nuostabu but jo gleby!!!
Nuo jo artumo as virpejau,
Tiesiog apsalusi buvau.
Taciau ir daug prisikentejau,
Nes stipriai stipriai pamilau.
Ilgiuos jo nuostabiu akiu,
Jo karsto kuno vel geidziu.
Turiu vis dar tokiu vilciu,
Jog busim kada nors kartu...
Mano Kristus, įkalintas klausykloj, kiek kitoks,
Nei garbingų žmonių. Ne už nuodėmes
Daužo krūtinę, šaukia grįžti, paimti kartu
Tai turėtų būt ženklas pasveikti.
Vieną naktį girdėjau jį verkiant prašė
Gailesčio sau ir tėvams.
Patylėjau už durų minutę. Pamaniau
Mums skirtinga dalia.
Kitą naktį be poilsio plūdos išvadino
Piktąja dvasia. Nežinia, apie ką prišnekėjęs,
Tvojo kryžium
Tai jojo auka.
Ir tik viską išbandęs nurimo:
Tu mirtingas, ne mano valia;
Palieku dykumoj, esi vienas, kai
Norėsi vandens atgailauk.
Eina Vasara graži tarsi mama
Su vaikais, su paukščiais žaisdama,
Supasi ant laikrodžio rodyklių
Saulės sūnūs spinduliai išdykę.
Nemiegok ilgai praeis pro šalį,
Nepavysi, neberasi kelio
Tam kely su antpečiais geltonais
Jau budės Rugsėjis kapitonas.
O! Kad vasara nepasibaigtų.
Bet Rugsėjis puola bėkim gelbėt
Laikrodžių neturim turim laiko
Daug daugiau, nei laikrodyje telpa,
Bet pastoja kelią varnos pilkos
Verkia pasilikusi viena
Voro siūlu pririšta prie smilgos
Paskutinė Vasaros diena
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>