Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: Poema @ 18 May 2010 02:01 pm
Tereik tik kartą širidmi paliest žvaigždes,
Ir netikėtai tu išgirsi nuosabias eiles,
Kiekvieną posmą tu išmoksi mintinai,
Nes pažinsi tas žvaigžes labai gerai.
Sėdėsi tu prie lango kartą vieną,
Žiūrėsi verkiančiom akim į dangų:
Kaip žvaigždės šoka dviesia,
Kaip vėjo gūsis skrenda palengva,
Kaip garsi daina susilieja ju tylia poema,
Bet viską tu suprasi per vėlai!
Kodėl atstumta tu likai?
Kodėl nebyli patapai?
Kodėl tu viena?
Kodėl nesuprasta?
Ir širdis tavo plaks vis lėčiau...
Ir kartosi sudie! vis tyliau.
autorius: :) @ 18 May 2010 01:54 pm
[2010.05.05 18:08:55
autorius: L. Tolstojus @ 16 May 2010 11:24 am
Žmogus - tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai,
kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs.
Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir,
kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui.
autorius: Miglė @ 06 May 2010 09:51 pm
Vėjas šaltas, nes ji liūdna,
Saulė nešildo, nes ji nesišypso.
Pavasaris kaip ruduo, vasara kaip žiema -
Viskas jai vienodai, nes ji kaip ne sava.

Lūpos jos lyg susiūtos, širdis lyg suspausta -
Ji tarsi sielos neturi, bet jiems tai nerūpi.
"Be skausmo nėra gyvenimo" - vis jai jie tai kartoja,
Tačiau, ji pati kitaip galvoja...

Jos mintys ir jausmai, uždaryti tarsi paukščio narve,
Jos džiaugsmas ir laimė, neegzistuoja jame.
Ji viena lyg tarp keturių sienų, liūdesio ir šalčio valdoma,
Jos viltis gyventi, ten sutramdoma.

Švenčia jie, kada ji kenčia,
Bet jiems tai ne motais, nes to jie trokšta.
Tačiau, jie pamiršta patį svarbiausią dalyką -
Gyvenimas nėra amžinas, visiems už savo darbus ateina atpildas...
autorius: atomas @ 24 Apr 2010 11:07 pm
Kai degtine tu geri
Greit savim pasijunti....
Bet ryte kaip pabundi
Kisenius tuscius randi
autorius: AwG @ 15 Apr 2010 11:27 am
As saltas kaip ledas,
kaip upe sraunus,
minciu iskamuotas plaukiu pasroviui,
melas, pavydas valdo mane,
mires sutiksi mane pragare,
stingdantis saltis svylanti oda,
negyvelio kvapas seka mane,
giltine juokias buto kampe,
ir toks mano galas ateis pas mane...
autorius: Artūras Liutvinas @ 29 Mar 2010 01:39 pm
Po to ilgai tylėjom.
Yreisi kojom tarp dumblių, bridai ir
Niekas nematė.
Nerodei supjaustytų pėdų,
Sapnavosi valtys.
Apiplėšė ir nusiyrė švilpaudami vėjui.

Tolėliau girti vyrai dainavo serenadas,
Vienas kitą drąsino ir daužė
Butelius, paskui veidus, paskui vėl
Dainavo.

Sapnavosi gatvės, supjaustytos
Venos, išdraskytos pūslės, silpnos
Moterys lėtai tvinkčiojo;
Jų pasaulis sukosi lėtai,
Basi vaikai plaukė skersgatviais, skendo
Dulkėse; nusijuokė kūdikis.
Moters pasaulis sustojo,
Tuomet atsimerkiau.

Tolėliau girti vyrai dainuoja serenadas;
Stipriausi sulaukia, kol baras užsidaro,
Neskubėdami rūko prie rakinamų durų, apkabina
Naują geriausią draugą ir sveikina aušrą.


daugiau: arturasliutvinas.wordpress
autorius: Artūras Liutvinas @ 29 Mar 2010 01:37 pm
In memoriam

Ateis laikas ieškoti ženklų,
Žengti pėdsakais,
Gręžtis.

O kol kas – tik pirmyn naktų žirgais šuoliuoti,
Prasilenkti,
Nepastebėti ar atidėti.

Belieka interpretuoti, kai naktys pasibaigia.
autorius: Titinka Pupinka @ 23 Mar 2010 08:40 pm
Buti tikru draugu ..
Tai pamatyti dar nespejusia pasirodyti draugo akyse asara..

Draugyste tai lyg zvakes liepsna,
kai kuri uzgesta nuo kiekvieno pustelejimo.

O siaures vejas-muzika svelni.
Ne viskas bogas ir ne viskas pasaka.

Jei tu nori,kad sekme tave lydetu,
tu tyliai ja pasauk.

Pajimk gyvenima ir papasakok tam,
Kuris nesupranta.

Sujimk save i rankas ,
susemk sauja i sauja ...
Mazytes tavo mintys
Privers suleisti nagus i realybe.
Privers abejoti tuo,kuo ilgai jau tikejai.
autorius: apie seimą @ 20 Mar 2010 09:23 am
Dėl tokios rinkėjų valios,
Seime sėdi toks Karalius.
Gavo jis kažkiek litukų,
Į Tailandą tuoj nurūko.
Ir ne vienas – su Gintare,
Nežinia, ką jie ten darė!
Gal kartelį vieną, kitą
Pabučiavo transvestitą!
Kitą rytą pas Ezopą
Nežinia, ko skauda “žopa”…
Kai aplankė jie PaTongą,
Matė porno-šou “Ping Pongą”.
O tuo tarpu asiliukas,
Aleksandras Sacharukas,
Už Karalių prabalsavo,
Taip, neva, jį “pavadavo”.
Pailsėjęs iki valios
Parvažiavo sau Karalius.
Grįžo čia – ir ką jis mato?
Žada jam atimt mandatą!
Visi rašo, visi peikia,
Teisintis dėl visko reikia!
Siūlo duoti į marmūzę,
Uždaryti į kaliūzę!
Salamakinas jį aršiai
Puola, dėl Tailando taršo,
Ir už ąžuolinių durų
Etikos ir procedūrų
Gal kabineto, gal salės,
Liną moko jis moralės:
“Transvestito gali geisti,
Tik ne posėdžius praleisti!
Labai negražu meluoti,
Teks mandatą atiduoti!”
O Karalius: “Nemeluosiu,
Aš į teismą Jus paduosiu!
Laidoj ‘Valanda su Rūta’
Sakėt ko tikrai nebūta!”
Salamakinas jam: “Ačiū!
Aš bijau tiktai gyvačių!
Iš to teismo juokas ima,
Nebus seimo sutikimo!
Tau įkrės geros kultūros,
Etika ir procedūros!
Susiraski advokatą,
Nes atimsime mandatą
Iš Tavęs ir asiliuko
Aleksandro Sacharuko!”

Šios istorijos moralas:
Stogo neturi? Tau galas!
Turint užnugarį gerą,
Vogti milijonus dera!

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje