Mintys - Posakiai - Aforizmai

Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiai

Poezija, eilės ir eilėraščiai

Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.

Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.

autoriai:489
autorius: Algis Rudamina @ 20 Mar 2010 09:19 am
tąnakt iškrito baltas baltas sniegas
ant Vilniaus aikščių, purvo ir žaizdų
ant mūsų lūpų, degančių kaktų
jo tirpsmas, jo vėsa gaivino sielas

virš Seimo rūmų skleidės lelija
trispalvė – lyg pražydus būt Šiaurės pašvaistė
minia skandavo – laisvė… laisvė… laisvė…
o tu meldeisi patylomis, viduje. Deja

netrukus kilo juodas debesis
jis uždengė akis tamsiom padangtėm
lyg būtų žvangtelėjęs geležinis dangtis

bet tai nebuvo dangtis. Geležim
ir paraku dvokiąs ledinis vėjo gūsis
vos vos neužpūtė šventų Kovo žvakučių
-
mes atsilaikėme tada, atsilaikysim ir dabar.
Užteks mums dvasios
ir mums, ir tiems, kurie palūžo ar sulinko
kurie pavargo… Bet ar ilgai tai tęsis

tas nuovargis, ta sielos nykuma
padėk vėl Viešpatie, nes jau gana gana…
autorius: Kur pavasaris @ 18 Mar 2010 03:23 pm
Ei, po velnių, pavasarį įjunkit!
Ar ragint jus dar negana?!
Ir Saulės laužą danguje užkurkit,
įgriso iki gyvo kaulo jau žiema.
Na, susimilkite, nebūkit šmikiai
ir duokit pagaliau mums šilumos,
o tai gandrai parskridę tykiai
atgal vėl į Egiptą emigruos...

Ir išsimėžt prašyčiau sniegą,
seniai jau laikas sėti žibutes,
snieguoles žadinkit iš miego,
nes jau žiemos ėmiau nekęst.

Pavasario ir vištos pasiilgo,
Velykas greit turėsim švęst.
Kiaušiniai bus kaip... seno vilko,
jeigu negaus žolės užlest...
autorius: P.D.K. @ 15 Mar 2010 04:48 am
Tiesa už mano sienos

Kankinamas savo demonų,
Kankinamas pačio savęs,
Aš gyvenu diena iš dienos –
Nekęsdamas savęs, savo jausmų.

Nors lėlės šoka aplink,
Nesakydamos man nieko pikta.
Bet skausmas kitų patiriamas
Man kelia pykti ant šokėjų savų.

Netikras mano skausmas,
Įsivaizduojamų demonų keliamos kančios.

Kankinuosi vien dėl kančios malonumo,
Sugeriu aš skausmą kitų kaip kempinė.
Nesavu balsu viduje kas naktį rėkiu –
Išgelbėkit mane.

Atstūmiau visus, už sienos pykčio,
Atstūmiau visų meilę, meilę savo paslėpiau giliai.
Neparodysiu savo skausmo, tik ne tiems kuriuos priversiu kentėti...
Ne tiems, kurių taip noriu atsiprašyti, kuriais pasinaudojau dar kartą.

Kempine aš būsiu iki paskutiniosios.
Iki nežinia pasiims mane.
Tik kada ji ateis.. Ilgai laukiu jau..
Ar pačiam reikės žengti į Tavęs, link glėbio Tavo užmaršties?
Laikas bėga...
autorius: :) @ 12 Mar 2010 11:47 am
Jeigu gėrimai geri,
Tu be saiko juos geri.
Ir išgėręs pamatai,
Kad siūbuoja pamatai.
autorius: Baltakio eilėraštukas @ 11 Mar 2010 10:19 pm
Aistra liepsnoja neilgai,
paskui ji pradeda rusenti…
Pamažėle mes imam senti
ir lieka mums tik jie – vaikai.
autorius: Wislawa Szymborska @ 11 Mar 2010 05:21 pm
Vietnamas

Moterie, kuo tu vardu? – Nežinau.
Kada gimei, iš kur esi kilus? – Nežinau.
Kodėl išsirausei žemėje urvą? – Nežinau.
Nuo ko slepiesi? – Nežinau.
Kodėl įkandai man į pratiestą ranką? – Nežinau.
Ar tu tiki, kad tau nepadarysim nieko blogo? – Nežinau.
Kieno tu pusėj? – Nežinau.
Dabar vyksta karas, turi pasirinkti. – Nežinau.
Ar stovi dar tavo kaimas? – Nežinau.
Ar tai tavo vaikai? – Taip.

Wislawa Szymborska
Vertė Judita Vaičiūnaitė
autorius: Pavasario saulė @ 10 Mar 2010 08:40 pm
Kai tik prisimenu vaikystę savo,
Man motina visad iškyla prieš akis.
Štai išbučiuos, kaip kadais bučiavo,
Paglamonės ir žodį šiltą pasakys…

Mama…nerasime žmogaus pasauly,
Kuris netrokštų meilės jos ir šilumos.
Kaip neatskirt pavasario nuo saulės,
Taip neatskirt vaikystės nuo mamos.

- J.Jakštas
autorius: Eilėraštis Tėvynei @ 08 Mar 2010 07:33 pm
Išlikusi tau

Stovėjo Ji ant slenksčio nebūties,
Ją graužė, draskė, o Jinai kovojo.
Iš kovos lauko išžengė Ji kupina vilties,
Ir iškovotą laisvę ramia širdim tau dovanojo.


Dabar tu Ją laikai
Kaip spindintį rasos lašelį.
Suspauski delnuose tvirtai
Ir saugoki nuo vėjo tą mėlyną pūkelį.


Bet negi tau Jos nebereikia?
Po tiek kančių paminsi tai, kas liko,
Nusuksi žvilgsnį su Jos ašara graudžia,
Užspausi širdyje Jos šauksmą tykų?


Paleistum pavėjui tą mėlyną paukštelį?
Nutildytum troškimą žemės taip kruvinai brangios?
Bet ką sakytum vėjui plaukus tau kedenant,
Kai jis paklaus, kur dingo meilė Lietuvos..?
autorius: Eilėraštis Kovo 11 proga @ 08 Mar 2010 02:05 pm
tąnakt iškrito baltas baltas sniegas
ant Vilniaus aikščių, purvo ir žaizdų
ant mūsų lūpų, degančių kaktų
jo tirpsmas, jo vėsa gaivino sielas

virš Seimo rūmų skleidės lelija
trispalvė – lyg pražydus būt Šiaurės pašvaistė
minia skandavo – laisvė… laisvė… laisvė...
o tu meldeisi patylomis, viduje. Deja

netrukus kilo juodas debesis
jis uždengė akis tamsiom padangtėm
lyg būtų žvangtelėjęs geležinis dangtis

bet tai nebuvo dangtis. Geležim
ir paraku dvokiąs ledinis vėjo gūsis
vos vos neužpūtė šventų Kovo žvakučių
-
mes atsilaikėme tada, atsilaikysim ir dabar. Užteks mums dvasios
ir mums, ir tiems, kurie palūžo ar sulinko
kurie pavargo... Bet ar ilgai tai tęsis

tas nuovargis, ta sielos nykuma
padėk vėl Viešpatie, nes jau gana gana...
autorius: gutka @ 04 Mar 2010 03:34 pm
Pažiūrėki, sese,
Rodos, dar tik vakar
Su trumpom suknelėm,
Lakstėme abi...
Taikėmės ir pykom
Kiemo vidury.
Bet tirpo negandos
Ir džiaugsmo šurmuly
Jau suprantu,
Mes neišsaugosim visų
Akimirkų brangių...
Bet juk puiku, kad galime kalbėtis
Tartis, džiaugtis
Jei reikia- verkti ant peties
Te metai patirtį dalina
Jie pina laimę Tau iš meilės burbulų

<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>

slapyvardis:
emailas: (neprivalomas)

| nebeprisiminti

Apie ką mes čia?

  • Aforizmas - trumpas, įtaigios formos posakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį, pvz.: „Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia". – F. de Larošfuko.
  • Sentencija - trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis; aforizmas.
  • Citata - rašytinio veikalo arba kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti.

Mintys apie Paskolas
Tikslus laikas Lietuvoje