Mintys - Posakiai - Aforizmai
Aforizmai - Mintys - Posakiai - Anekdotai - Gražūs žodžiaiPoezija, eilės ir eilėraščiai
Poezija, kurioje atsiskleidžia minčių žavumas. Čia rašomi nebūtinai savos kūrybos eilėraščiai, tačiau ir kitų autorių patikusios eilės. Tiesa, eilės - ne poezija, poezijos kūriniai - eilės.
Rašydami kito autoriaus eilėraštį būtinai nurodykite ir tikrajį jo autorių. Galbūt kaikam eilėraštis sukels tokį žavesį, kad norės rasti daugiau to paties autoriaus eilių.
medziai kraupiai ose uz langu
sirdis nerimsta, aplanko mintys liudnos
kodel tas vejas rudenins selsta,
kodel jis kraupiai snarina lapus
o medziai tamsus lyk vaiduokliai ose
rudenio naktis tamsi, liudna, baugi
ir mintys liudnos, susimaiso su merdziu osimu
sirdis nerimsta, ka lems rytojus, dziaugsma ar skausmus
ir vejas paklydes rudenio nakty juodoj
nerimsta, sakas nuo medziu lauzo
ir pleso ju lapus.
o mintys liudnos, kur paklydot
kodel sukelet jausmus skausmingus?
ir vis girdziu as pikta veja, snarancius liudnai medzius
mintimis vartau gyvenimo lapus
,kiek dziaugsmo, skausmo, dar patirt reikes ?
kiek rudeniniu veju, siaus gyvenimo kely?
vejas toks piktas, zvarbus
snarina medziu lapus.
ko nerimsta tas vejas?
man noris paklaust.
ko selsta ir nirsta ?
- tas rudenio vejas.
sirdis kaip sustingus,
ir mintys neramios.
o vejas vis nirsta ir nirsta
ruduo negi kaltas?
kad vejas ramybes neranda.
is pykcio jis lauze, net medziu sakas
-nurimki tu vejau maldauju,
nurimki ,neselki taip smarkiai,
-prasau
neskriauski tu medziu, nelauzyk saku
Ą åłå ’ Ģčšīķīā Īėåć Ģčõąéėīāč÷ 1959-08-21 ģåėźīå äåšüģī č ’ õī÷ó ÷ņīįū ģķå ķå ńņąėī ..
<< ankstesnės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 kitos >>